anceps

anc|eps, ipitis
Būdvardis, 3 linksniuotė (taisyklingas būdv. tipas), 1 galūnės. Skiemenys: LL (2)

Sirvydas 1642
- Oboiętny, Anceps, quod ex vtraq[ue] parte capitur. Abiſzalis.
- Obośieczny, Anceps, vtraq[ue] parte acutus. Abiſzaley aſztras.
- Pałáſz, Gladius anceps pro vna manu. Kaławiias abiſzaliey aſztras wenu runku turimas.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- anceps, cipitis [iš ambi-caput]
  1) dvigalvis *Janus.
  
  2) trop.
  
  a) dvipusis, iš dviejų pusių, dvišonis, iš dviejų šonų proelium anceps per abi puses; terror iš dviejų pusių; cura L† dvigubus; cum a. hostis et a tergo et a fronte urgeret L; bestiae quasi a. dvejopos prigimties = amfibijos.
  
  b) svyruojantis, netikras, neaiškus, nelemiantis proelii certamen varium atque anceps; anoipiti Marte pugnare kautis be aiškios persvaros; spes L.
  
  c) dviprasmis, abejas oraculum L; fides.
  
  d) abejotinas, pavojingas via, locus; ancipites dicendi casus; esse in ancipiti būti sunkiame padėjime.

Kuzavinis 2007
- an|ceps, cipitis adj. [amb + caput]
  1. dvigal̃vis (cacūmen montis O); dviveĩdis (Jānus O);
  
  2. dvipùsis, dvišõnis; dvejópas, dvilỹpis; ~ceps secūris Pl dviašmẽnis kir̃vis; bēstiae ~cipitēs C vandenyjè ir̃ sausumojè gyvẽnantys gyvū̃nai, amfìbijos;
  
  3. prk.
  
  1) abejótinas, netìkras, neáiškus (proelium L);
  
  2) svyrúojantis, neryžtìngas (animī Lcn);
  
  3) dviprãsmis, dviprãsmiškas (respōnsum L);
  
  4) pavojìngas, rizikìngas (locus C; remedium PM); esse in ~cipitī T bū́ti sunkiojè padėtyjè