angustus

angust|us, a, um
Būdvardis, 2/1 linksniuotė (taisyklinga), 3 galūnių. Skiemenys: LLB (3)

Sirvydas 1642
- Ciáſny. Arctus, anguſtus. Vnkſztus.
- Dycháwicá. Dyſpnæa, peripneumonia, difficultas ſpirandi, anguſtus ſpiritus. Duſulis.
- Kráyká oderźniona, tænia lanea, ſegmentũ panni longũ anguſtũ, Walinis.
- Nárty, Lintres anguſti & leues, quibus per glaciẽ & niues curritur. łowełey
- Sćiſły, Arctus, anguſtus, Vnkſztus.
- Wąſki, Anguſtus, peranguſtus, contractus. Vnkſztus, ſiauras.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- angustus 3 (adv. -ē) su comp. ir sup. [angor]
  1) apie erdvę: siauras, angštas, striukas locus, castra, pons, iter, fauces; anguste scribere; angustius pabulabantur; subst. angustum, ī n = angustiae, ārum.
  
  2) trop.
  
  a) apie laiką: trumpas, aprėžtas *aevum, *nox, *dies.
  
  b) striukas, šykštus, menkas a. res frumentaria; frumentum angustius provenerat; anguste uti re frumentaria; fides angustior susilpnėjęs kreditas.
  
  c) sunkus, suspaustas, abejotinas in rebus tam angustis; *rebus angustis animosus appare; defensio, spes; subst. angustum, ī n sunki padėtis res est in angusto; in angustum venire.
  
  d) silpnadvasis, žemas a. animi et demissi; angustis concertationibus su priekabėmis, niekingas.
  
  e) apie kalbą: trumpas, glaustas a. et concisa oratio; anguste dicere.

Kuzavinis 2007
- angust|us, a, um adj. [ango] (comp. ~ior C, sup. ~issimus C)
  1. siaũras (pōns C); añkštas (locus L); ~us clāvus Su siaũras ãpvadas (ant tunikos);
  
  2. prk.
  
  1) trum̃pas (diēs, nox O); ribótas (tempus Q);
  
  2) meñkas, var̃ganas, šykštùs, skurdùs (rēs frūmentāria Cs);
  
  3) sunkùs, várginantis; rēs ~ae C suñkios aplinkýbės;
  
  4) apdir̃žęs, nejautrùs (animus C);
  
  5) glaũstas, trum̃pas (ōrātio Q)