aptus 3 (adv. -ē) [ptc. iš nevart. apio „rišti“] a) pritaikintas, priderintas, tinkąs calcei apti ad pedem; castra ad bellum.
b) prikabintas, pririštas, kabąs ex re arba re; gladius e lacunari setā eqinā aptus (kabąs); vita apta fortuna.
c) trop. priklausomas, pareinąs nuo ko totus aptus ex sese visiškai nepriklausomas; rerum causae aliae ex aliis aptae; ius ex verbis aptum; officium ex honesto aptum.
d) surištas, sujungtas, susijęs omnia inter se conexa et apta; apta inter se dicere; apta dissolvere.
e) sutvarkytas, pritaisytas, priruoštas provincia, naves, arma; aptae quinqueremes
L; exercitus pasiruošusi į mūšį;
*caelum stellis ardentibus (
abl.) nusagstytas; oratio gerai išbaigta.
2) adj. su
comp. ir
sup. tinkamas, geras, deramas pallium aptum ad omne tempus anni; tempus, oratio; terra ad bellum renovandum; milites ad huius generis hostem; nulla videbatur aptior persona, quae de illa aetate loqueretur; arma adulescenti apta arba illi aetati aptiora; lar užtenkamas turtas; apte dicere; pileum capiti apte reponere.
