apto

apt|o, āre, āvī, ātum
Veiksmažodis, 1 asmenuotė. Skiemenys: LA (2)

Sirvydas 1642
- Gotuię. Paro, præparo, inſtruo, apto, adorno, concinno. Dabinu, priredau, ſurinku.
- Kirys , Cataphracta, æ. laminæ ferreæ aptatæ corporum flexibus. Płoſtakies giełaźines.
- Náſadzam śiekiere, młot, etc. Apto ſecuri manubrium, iuſtruo manubrium, inſtruo manubrio ſecurim. Vźdemi, vźmauiu kirwi, kuu vnt koto.
- Przyſtoſuię, co do czego, Accommodo aliud ad aliud, apto, transfero. priſzłeiu, priliginu.
- ſpoſabiam kogo. Apto, comparo, Patoginu, mũtu darau.

Daukantas 1838
- Apto, as, avi, atum, are, tîjkù, rengù, rongouiù, taisau.

Jokantas 1936
- apto 1 [aptus]
  a) (pri)taikinti, (priderinti *Danaum insignia nobis aptemus; †remos; anulum digito; sagittas nervo; *enses dextens conditos vėl imti į ranką.
  
  b) priruošti, prirengti arma capere aptareque pugnae; aptare se pugnae prisiruošti į mūšį; a. classem ad pugnam; ensem vagina a. aprūpinti makštimis = įdėti į makštis; su abl. instr. se armis a. L apsirūpinti ginklais = prisiruošti į mūšį.
  
  c) trop. pritaikinti, paruošti hoc verbum est ad id aptatum, quod ante dixerat; *animos armis kreipti dėmesį į ginklus: *bella Numantiae modis citharae apdainuoti N. karus citros (kanklių) melodija; *fidibus Latinis Thebanos modos.

Kuzavinis 2007
- apt|o, āre, āvī, ātum vt [aptus]
  1. (pri)táikyti, (pri)dẽrinti; ~āre ānulum digitō Su užmáuti žíedą añt pir̃što; ~āre ēnsēs dexterīs H im̃ti į̃ rankàs kárdus;
  
  2. paruõšti, pareñgti (arma pugnae L); parū́pinti, aprū́pinti (classem velīs V); ~āre sē armīs L apsirū́pinti giñklais, ginklúotis;
  
  3. pritáikyti, skìrti (kuriam tikslui); ~āre aliquid ad populārem delectātiōnem Q skìrti ką̃ liáudžiai lìnksminti