argūtus

argūt|us, a, um
Būdvardis, 2/1 linksniuotė (taisyklinga), 3 galūnių. Skiemenys: LLB (3)
Susiję: arguo

Sirvydas 1642
- Chytry. Aſtutus, vafer, verſutus, callidus, argutus. Wiłtawilis.
- Dowćipny, Ingenioſus, induſtrius, peracutus, argutus. Numanus, nuwokius, ſuprantus.
- Foremny, Artificioſus, argutus, plenus artis. Indiewas, piłnas dayłes, ſu menu padaritas.
- Krzykliwy, clamoſus, A[c]utus, argutus, tumultuoſus, Száukingas, ſzaukus.
- ſubtelny, Subtilis, argutus, tenuis, ~~łaybaę~~ [łaybas].
- wykrętny, Argutus, argutulus, captioſus. Sukieias.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- argūtus 3 (adv. -ē) su comp. ir sup. [ptc. iš arguo] aiškiai išreikštas:
  1)
  
  a) ryškus manus, oculi, *caput equi; omen aiškus, neabejotinas ženklas (buriant).
  
  b) skambus, skardus sonus, chorda; avis giedantis, čiauškantis, čirškiantis paukštis; serra a. džiržgiantis pjūklas; civis P kalbus; *nemus nuo dainų gaudžiantis; forum triukšmingas; poëta dainininkas.
  
  2) trop.
  
  a) svarbus, reikšmingas exta.
  
  b) platus, pamatingas litterae argutissimae.
  
  c) gilus, sąmojingas, gerai pataikintas dicta, orator; quis Catone in sententiis argutior?; argute respondere; poëma ita elegans, nihil ut fieri possit argutius; bloga prasme: klastingas *meretrix, *calo.

Kuzavinis 2007
- argūt|us, a, um
  1. part. perf. iš arguo;
  
  2. adj. (comp. ~ior C, sup. ~issimus C)
  
  1) (iš)raiškùs, išraiškìngas, gývas (oculī C);
  
  2) skambùs (chorda V); skardùs (sonus C); skardžiabal̃sis (ovis P); triukšmìngas (forum O); serra ~a V džer̃žgiantis pjū́klas; cicāda ~a M čir̃škiantis žiógas;
  
  3) kalbùs, plepùs (cīvis Pl);
  
  4) dainìngas (poēta H);
  
  5) prk.
  
  a) áiškus (ōmen P); svarbùs, reikšmìngas (exta C);
  
  b) išsamùs, detalùs (litterae C);
  
  c) aštrùs (odor Pl; sapor M);
  
  d) šmaikštùs; taiklùs, sąmojìngas (ōrātor C; respōnsum C);
  
  e) gudrùs, apsukrùs, miklùs Pl;
  
  f) sùktas, klastìngas H, VR