- arrabo
- arrēctāria
- arrēctus
- arrēpo
- arreptus
- Arrētīnī
- Arrētīnus
- Arrētium
- arrēxī
- arrha
- arrhabo
- arrīdeo
- arrigo
- arripio
- arrīsī
- arrīsio
- arrīsor
- arrīsus
- Arrius
- arrōdo
- arrogāns
- arroganter
- arrogantia
- arrogātio
- arrogo
- arrōsī
- arrōsor
- arrōsus
- Arrūns
- ars
- Arsacēs
- Arsacidae
- Arsacius
- Arsamosata
- Arsaniās
- ārsī
- Arsinoē
- Arsinoēum
- ārsūrus
- Artabānus
- Artabāzus
- Artaphernēs
- Artavasdēs
- Artaxata
- Artaxerxēs
- Artaxēs
- Artaxiās
- artē
- Artemīsia
- artemīsia
- << >>
- arrog|o, āre, āvī, ātum
- Veiksmažodis, 1 asmenuotė. Skiemenys: LBA (3)
- Susiję: arrogāns
- Jokantas 1936
ar-rogo 1
a) dar kartą paklausti apie ką Venus haec adroget te P.b) term. t.: atsiklausus tautą skirti šalia esamo magistrato naują unico consuli dictatorem L.c) trop.α) pasisavinti, pretenduoti sibi aliquid; sibi nomen arba sapientiam.β) pridėti, suteikti kam ką *laudem et optatum decus peractis imperiis; *nihil non armis viską ginklais išveržti.
- Kuzavinis 2007
- arrog|o, āre, āvī, ātum vt [ad + rogo] 1. pakláusti (aliquem aliquid Pl);2. priskìrti, suteĩkti; sibi ~āre aliquid C pasisãvinti ką̃;3. jur. įsū́nyti AG, Dig;4. jur. (pa)skìrti (pareigūną) L
- arrog|o, āre, āvī, ātum vt [ad + rogo]