Lotyniškas antraštinis žodis
Tekstas žodyno straipsniuose
  • ars, art|is f
  • Daiktavardis, 3 linksniuotė (mišrusis tipas), moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: L (1)
  • Sirvydas 1642
    • Alchimia. Chimica ars, Chryſopæia. Auxodarimo źinia, mokſłas.
    • Anátomia. Inciſio mẽbrorum, ars anatomica. Zinia paraykimo ſunariu.
    • Kuglárſka nauká, kuglárſtwo, Ars ludicra, hiſtrionia, Niekabiłos moſkłas, niekabiliſte.
    • Kuglarſtwem ſię bawię, Facio hiſtrioniam, artem ludricram.
    • Cieśielſtwo. Ars fabrica, Ars mechanica. Daylidiſte.
    • Cieśielſtwo. Ars fabrica, Ars mechanica. Daylidiſte.
    • Czárnokśięſka náuká. Magice, es. ars magica. Zinia Iuodakniginiku.
    • Fárbierſtwo. Ars tinctoria. Dáźimo źinia, daźine.
    • Figiel, Fabrica ars, techna. Dayłe prámonios.
    • Foremny, Artificioſus, argutus, plenus artis. Indiewas, piłnas dayłes, ſu menu padaritas.
    • Formierſtwo. Plaſtice, ars imprimendarum imaginum poculis, cochlearibus &c. Mokſłas iźſpaudimo źimiu, ir pawazdu vnt tauriu, vnt ſzaukſztu, rc.
    • Hetmáńſtwo. Imperium, ſtrategia, polemarchia, magiſterium militiæ, ars imperatoria. Kariowediſte kario waldźia.
    • Koſterſtwo, Talarius ludus, teſſeraria ars. Kaulełniſte.
    • Lekárſka náuká. Medicinalis, ars. Giditinis, ſtitinis [wayſtitinis].
    • Myśliſtwo źwierze, Venatio, cynegetica, orum. ars venandi. Medźione.
    • Náuká, Ars, præceptum, ſcientia, documentum, ſtudium. Mokſłas.
    • Náuki wyzwolone. Artes liberales, ſtudia literarum. Mokſłay łayſwes, luoſi.
    • Pártániná, Veteramẽtarij ars opus. łopitoio darbas.
    • Paſorzyctwo, Paraſitica ars. Mokſłas piłwopenibos.
    • Paſterſtwo, Paſtoralis, paſtoritia, paſtoria ars, res, &c. Piemeniſte.
    • wyzwolone náuki, Liberales artes, ingenuæ, liberalis doctrina, iźłeyſtiniey, mokſłay wieźliwi.
    • Przemyſł, Solertia, ars, conſilium. Sumania.
    • Przyprawny, Factitius, arte laboratus. padaritas.
    • Rzęmioſło, Opificium, artificium, ars mechanica Remeſtas.
    • Rzeź, rzeźnictwo, Ars lanionia, Meſiniſte.
    • ſporządzam co, Ordino, ad artem redigo, inſtruo. Eyliju.
    • ſztuczny, Artificioſus, artis plenus. Dayłus.
    • Zlewánia kruſzcow náuká. Conflatura, ars fuſoria, Mokſłas łeimo rudu.
    • wieſzczbá, Mantice es. auguratus ſcientia, augurũ ars. źinawimas.
    • źeglowánie, náuká źeglowánia. Res nautica, ars bene gubernandi nauẽ. źinia irimoſi, źinia irtine
    • Złotnictwo, Argentaria, ars auraria. Aukſadayłe.
  • Daukantas 1838
    • Ars, artis, f. gebiejem’s, amat’s, knebinys, artis peritus, sumanus, pagebous, nagout’s.
  • Jokantas 1936
    • ars, artis f
      1) įgudimas, miklumas, apsukrumas, sugebėjimas, mokėjimas opus est vel arte vel diligentia; *arte laboratae vestes; ars fingendi, gubernandi, medendi; exercitatio artem parat.
      2) trop.
      a) amatas artes illiberales arba sordidae, vulgares; ars coquorum; ars Palladis dailidės amatas: instrumentum artis amatninko įrankis.
      b) menas, dailė, mokslas artes ingenuae arba liberales dailusis menas; eae artes, quibus aetas puerilis ad humanitatem informari solet tie mokslai, kurie vaiko amžiui paprastai duoda bendrą išsilavinimą; artes urbanae jurisprudencija ir iškalba; ars earum rerum est, quae sciuntur.
      c) meno ir mokslo taisyklės, teorija (prieš. facultas praktika) ars et praecepta meno teorija ir taisyklės; ars est praeceptionum exercitatarum conclusio; ex arte (dicere, scribere) pagal meno taisykles; pl. vadovėliai oratoriae, rhetorum.
      d) dailės dalykas *artes, quas Parrhasius protulit.
      e) meniška vertybė †pretiosae artis vasa.
      f) doros atžvilgiu:
      α) gera ar bloga savybė, palinkimas, paprotys, būdas, laikymasis, siekimas, dorybė ar nedorybė artes animi; bonae S, malae S; hac a. Pollux attigit igneas arces; imperium facile his artibus retinetur, quibus initio partum est.
      β) pinklės, vylius, apgavimas suis artibus, fraude et insidiis, est circumventus L; artes bellī karo gudrybės; *Pelasga, *novae.
  • Kuzavinis 2007
    • ars, art|is f
      1. mẽnas; mókslas; ~ēs līberālēs (ingenuae) C laisvíeji menaĩ; ~ēs optimae C mókslai;
      2. ver̃slas, ãmatas; ars coquōrum Q kulinãrija;
      3. teòrija, taisỹklės; omnia ad ~em revocāre C vìską parem̃ti teòrija; ex ~e dīcere C kalbė́ti pagal̃ taisyklès;
      4. sugebė́jimas, mokė́jimas, įgudìmas; quī canit ~e, canat O kàs móka dainúoti, tegù dainúoja; opus est ~e C reĩkia sugebė́jimo;
      5. dirbtinùmas, nenatūralùmas; plausus ~e carēbat O plojìmas bùvo nuoširdùs;
      6. morãlinė savýbė (dorýbė ar nedorýbė); gyvẽnimo bū̃das, pólinkiai; ~ēs bonae malaeque T dorýbės ir̃ ýdos; ~ēs antīquae tuae Pl ankstèsnis tàvo gyvẽnimo bū̃das;
      7. gudrýbės; vỹlius; summīs ~ibus Su visókiomis gudrýbėmis