assimulo

assimul|o, āre, āvī, ātum
Veiksmažodis, 1 asmenuotė. Skiemenys: LBBA (4)
Susiję: assimilo; assimulātus

Sirvydas 1642
- —

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- as-simulo 1 ir kartais †*adsimilo 1
  a) panašiu daryti, vaizduoti †deos in humani oris speciem; litteras liturasque omnes; su gr. acc. *assimulata formam Camerti panašios išvaizdos kaip.
  
  b) palyginti, daryti palyginimą *grandia parvis; †formam Britanniae scutulae oblongae; aliquem militi P.
  
  c) nuduoti, apsimesti se amicum T; exitum huius adsimulatae familiaritatis cognoscite; assimulat se insanire; alia vera, alia assimulata L; *innitens baculo assimulavit anum.
- as-simulo 1 ir kartais †*adsimilo 1
  a) panašiu daryti, vaizduoti †deos in humani oris speciem; litteras liturasque omnes; su gr. acc. *assimulata formam Camerti panašios išvaizdos kaip.
  
  b) palyginti, daryti palyginimą *grandia parvis; †formam Britanniae scutulae oblongae; aliquem militi P.
  
  c) nuduoti, apsimesti se amicum T; exitum huius adsimulatae familiaritatis cognoscite; assimulat se insanire; alia vera, alia assimulata L; *innitens baculo assimulavit anum.

Kuzavinis 2007
- assimul|o, āre, āvī, ātum vt [ad + simulo]
  1. darýti panãšų, (su)panãšinti, (su)vienódinti C; pass. ~ārī Lu bū́ti panašiám, panėšė́ti;
  
  2. vaizdúoti; ~āre deōs in speciem ōris hūmānī T dievùs vaizdúoti žmonių̃ pavìdalo;
  
  3. (pa)lýginti, (su)grẽtinti (fōrmam Britanniae scutulae oblongae T);
  
  4. apsimèsti, dė́tis; ~āre sē amīcum Te dė́tis draugù