as-sum, affuī, adesse, affore = affutūrum esse (conj. praes. adsiet PT, adsient T). 1)
a) būti, rastis kur, prie ko omnes qui adsunt visi esantieji; coram arba praesens pačiam būti; mane ad portam, in senatu, cum incolumi exercitu;
*urbi prie miesto,
*portis,
†praetorio; gloria efficiebat, ut absentes adessemus, mortui viveremus;
*ante oculos visus adesse mihi.
b) čia būti, būti po ranka, būti dispozicijoje corpore nihil nisi praesens et quod adest sentire possumus; frumentum adest; cum adesset usus kai būdavo reikalas; studium semper adsit;
*quod adest dabar esanti laimė; apie laiką ir įvykius:
būti =
ateiti, artintis tempus arba nox adest; Kalendae Januariae affuerunt; adest occasio, finis vitae, certamen.
2)
a) būti =
pasirodyti, atvykti ex Africa iam affuturi videntur;
*externis ab oris; de montibus ad portam;
*huc ades eikš čionai;
*quantus adest viris sudor.
b) būti liudininku, matytoju, dalyviu,
dalyvauti alicui rei; plebs comitiis affuit; omnibus periculis alicuius; funeri, colloquio
L; ad suffragium, in senatu; in magnis rebus; scribendo senatus consulto dalyvauti priimant senato nutarimą.
c) kaltintoju arba kaltinamuoju stoti prieš teismą accusator non adest; adesse iuberi; in iudicio, ad iudicium.
3) būti drauge su kuo, padėti, teikti pagelbą semper absenti Deiotaro; adesse alicui in proelio; defensor vobis adero
L; contra arba adversus aliquem ginti; apie dievus:
†sceleris ultores deos adesse; rebus Romanis
L.
4) būti drauge su sąmone,
įsidėmėti adestote omnes animis qui adestis corporibus; audi atque ades
P;
būti pasiryžusiam, ramiam, turėti drąsos ades animo et omitte timorem; adeste animis, iudices, et timorem deponite.
