astringo

astring|o, ere; strīnxī, strictum
Veiksmažodis, 3 asmenuotė. Skiemenys: LLA (3)
Susiję: astrictus

Sirvydas 1642
- Dopuſzczam ſię czego. Committo ſcelus, ſcelere me deuincio, alligo, aſtringo. Daſiłeydźiu ko.
- Muſzę. Cogor, adſtringor, conſtringor. Nekay turiu eyt, nekay bus dirbt.
- Obowięzuię ſię, Adſtringo meam fidem, obligo me, interpono fidem meam. Apſi-imu kam.
- Przyſycha co do czego. Siccitate adſtringente adhæreſcit. pridźiuſta, priſeka.
- Przywięzuię, Alligo, annecto, adſtringo. pririſzu.
- Sćiągam co, vel śćiſkam, Adſtringo, ſtringo, religo. Suſegu, ſuwirźiu.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- a-stringo, strīnxī, strictum 3 sutraukti:
  a) pririšti hunc adstringite ad columnam P; ad statuam astrictus est; *ilex astringitur hederā.
  
  b) surišti, suveržti, sutraukti *astringit vincula motu; †astricti crepidis pedes; apie šaltį: †imbrem vis frigoris astrinxerat; †astringi atšalti, atvėsti; apie kūno dalis: alvus tum astringitur, tum relaxatur.
  
  c) trop.
  
  α) morališkai saistyti, varžyti, uždėti pareigą illi studio suorum astricti S; vel armis vel legibus totam Galliam; aliquem iure iurando; disciplinam lege; linguam mercede; condicionibus; religione devinctus atque astrictus; se scelere nusikalsti.
  
  β) apriboti, sutraukti, suglausti argumenta breviter; artius adstringi ratio non potest.

Kuzavinis 2007
- astring|o, ere; strīnxī, strictum vt [ad + stringo]
  1. suver̃žti, sutráukti; surìšti (manūs Pl); suspáusti (labra Q);
  
  2. prirìšti; ~ere aliquem ad columnam Pl prirìšti ką̃ priẽ kolònos;
  
  3. prk.
  
  1) (su)varžýti, sukáustyti (tōtam Galliam vinculīs C); apribóti (mīlitēs L);
  
  2) sáistyti, įpareigóti (jūre jūrandō Su); priver̃sti (ad temperantiam PJ); ~ere aliquem suīs conditiōnibus C primèsti kám sàvo są́lygas;
  
  3) sutrum̃pinti, suglaũsti, sutráukti (argūmenta C);
  
  4) sutvìrtinti, sustìprinti; ~ere dīsciplīnam C sustìprinti draũsmę; ~ere fidem C sutvìrtinti pasitikė́jimą