Thesaurus Latino-Lituanicus

1) eiti, vykti, judėti transversus cedit quasi cancer P; in tutum L; senoviškai vietoj incedere: *per ora prieš žmonių akis.

2) trop.

a) pereiti kam, tekti kam alicui arba in aliquem: is quaestus (nauda, pelnas) huic cedit C; ager cedet in usum mihi; potentia Pompei in Caesarem cedit; praedae alicui arba in praedam alicui L tapti grobiu; urbs regi cessit.

b) pereiti į ką †temeritas in gloriam cesserat; †in proverbium; poena invicem fidei cesserat L užėmė vietą garbingo atlyginimo.

c) sektis, klotis omnia mihi prospere cedunt S man viskas gerai klojasi; utcunque cessura res est; impers. si male cesserat L; utcumque cesserit.

d) c. pro aliquā re eiti vietoj ko epulae pro stipendio cedunt.

3) išeiti, išvykti, pasitraukti e patria ir ties. patriā, Italiā; equites cedere iussit; loco, ex loco L; ab, de oppido; ex acie L; vitā, e vitā mirti.

4) trop.

a) perleisti kam ką, atsisakyti nuo ko keno naudai, užleisti ką c. alicui aliquā re; filio hortorum possessione; titulo captae urbis nuo paėmimo (nugalėjimo) garbės; trans. alicui aliquid: multa multis de iure suo.

b) praeiti, išnykti horae cedunt et dies et menses et anni; memoria L, *furor cedit.

c) nusileisti pudori famaeque; cedant arma togae; auctoritati alicuius, precibus.

d) užsileisti non multum cedebant virtute nostris C; ut in hoc genere Graeciae nihil cedamus; vita nulla alia re nisi immortalitate cedens caelestibus.

1. eĩti, vỹkti, judė́ti; per ōra ~ere H slánkioti priẽš visų̃ akìs;

2. prk.

1) péreiti, (ati)tèkti; ~ere in Rōmānum imperium L atitèkti Ròmos impèrijai;

2) tàpti, vir̃sti kuõ (in aliquid); ~ere in prōverbium Se vir̃sti príežodžiu;

3) sèktis, klótis (bene, male H, O); omnia mihi prosperē ~unt S mán vìskas geraĩ klójasi;

4) pakeĩsti ką̃; epulae prō stipendiō ~unt T atlýginimą pakeĩčia váišės; váišės – viẽtoj atlýginimo;

3. išeĩti, išvỹkti, pasitráukti; ~ere (ex) cīvitāte C, L išvỹkti ìš šaliẽs; ~ere dē caelō Lu nusiléisti ìš dangaũs; sponte ~ere senātū T sàvo nóru pasitráukti ìš senãto; ~ere (ē) vītā C pasitráukti ìš gyvẽnimo, t. y. mir̃ti; ~ant cūrae St šaliñ rū̃pesčius;

4. prk.

1) pérleisti, atsisakýti (alicuī aliquā rē C); užléisti ką̃, atidúoti (alicuī aliquid C); possessiōne hortōrum fīliō ~ere C daržų̃ val̃dymą pérleisti sū́nui; ~ere locum C užléisti viẽtą;

2) paklùsti, nusiléisti; ◊ ~ant arma togae! C tenusiléidžia giñklai tògai, t. y. tebūniẽ taikà; ~ere fātō L paklùsti likìmui;

3) atsilìkti, bū́ti prastesniám; nōn multum ~ēbant virtūte nostrīs Cs narsumù jiẽ nedaũg atsilìko nuõ mūsìškių