cēnseo, censuī, censum 2 1) (su)skaityti capite censi
S beturčiai piliečiai, kurie neturėdavo nuosavybės ir kuriuos skaitydavo galvomis.
2)
a) įkainoti keno nors turtą, įtraukiant pilietį į tam tikrą gyventojų klasę, ką Romoje atlikdavo cenzoriai (nuo 443
pr. Kr.) kas penkeri metai; censum censere padaryti oficialų įkainojimą; ducenta milia capitum censa sunt
L; quinto quoque anno Sicilia tota censetur; legem censui censendo dicere
L nustatyti įstatymo keliu taisykles (= censendi formula
L), kuriomis turi būti atliekamas įkainojimas.
b) duoti savo turtą įkainoti, parekšti įkainojimui in qua tribu ista praedia censuisti?; qui, cum liber esset, censeri noluit, ipse sibi libertatem abiudicavit; voluisti magnum agri modum censeri.
a) nustatyti vertę kurio nors daikto,
vertinti ką si censenda nobis atque aestimanda res sit; censeri aliqua re būti vertinamam pagal ką:
†divitiis,
†doctrinā;
*de eo censeris į tave žiūrima kaipo jam priklausantį.
b) būti ar
laikytis kurios
nuomonės ar
pažiūros, manyti esant teisinga, paduoti už ką balsą pars deditionem, pars eruptionem censebat; de ea re ita censeo; su
acc. c. inf. quibus argumentis accusatorem censes uti oportere?; su
ut ir
ne arba ties. su
conj.; censeo įterpiamas ir į vidurį sakinio: magno opere censeo desistas.
c) apie balsavimą senate: jei kalbama apie atskirą senatorių —
balsuoti, paduoti savo balsą ceterum censeo Carthaginem esse delendam
Cato; jei kalbama apie visą senatą — nutarti, nustatyti bellum Samnitibus patres censuerunt
L; patres conscripti mihi pecuniā publicā aedificandum domum censuerunt; senatus censuit, ut; taip pat:
pripažinti †alicui triumphi insignia.