cōnfertus

cōnfert|us, a, um
Būdvardis, 2/1 linksniuotė (taisyklinga), 3 galūnių. Skiemenys: LLB (3)
Susiję: cōnfercio; cōnfersī

Sirvydas 1642
- Nabity, Confertus, plenus, oppletus. Prikimſztas, pripiłtas, prikrautas.
- Nádźiány, Fartus, cõfertus. Pridetas, prikimſztas.
- Nátkány, Fartus, confertus Prikimſztas.
- Ob-iadam ſię, Ingurgito me, ſaturor, confertus, grauis cibo. Apſi-emi.
- Przećiſnąć ſię przez co. Turbam confertam penetrare, perſiwerźiu per ku.
- ſkupiony, Conglobatus, confertus, coagmentatus, coaceruatus. ſurinktas, ſukrautas.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- cōnfertus 3 su comp. ir sup. [ptc. iš confercio]
  a) suspaustas, tirštas, glaustas acies, agmen, turba; numquam conferti, sed rari magnisque intervallis proeliantur.
  
  b) su abl. pilnas, pripildytas conferti cibo; trop. vita plena et c. voluptatibus.

Kuzavinis 2007
- cōnfert|us, a, um
  1. part. perf. iš cōnfercio;
  
  2. adj. (comp. ~ior C, sup. ~issimus C)
  
  1) suspáustas; tir̃štas, tánkus; glaũstas; agmen ~um V glaustà rikiuõtė;
  
  2) prìkimštas, pripìldytas; pìlnas; ~ī cibō C prisiválgę lìg vãliai; vīta plēna et ~a voluptātibus C kùpinas (pìlnas) malonùmų gyvẽnimas