- cōnsēdo
- cōnsēminālis
- cōnsēmineus
- cōnsēminus
- cōnsenēsco
- cōnsēnsī
- cōnsēnsio
- cōnsēnsus 1
- cōnsēnsus 2
- cōnsentāneus
- Cōnsentia
- cōnsentiēns
- Cōnsentīnī
- cōnsentio
- cōnsenuī
- cōnsēp-
- cōnsequēns 1
- cōnsequēns 2
- cōnsequenter
- cōnsequentia
- cōnsequius
- cōnsequor
- cōnsequūt-
- cōnsero 1
- cōnsero 2
- cōnsertē
- cōnsertor
- cōnsertus
- cōnseruī
- cōnserva
- cōnservātio
- cōnservātīvus
- cōnservātor
- cōnservātrīx
- cōnservitium
- cōnservo
- cōnservus
- cōnsessio
- cōnsessor
- cōnsessus 1
- cōnsessus 2
- cōnsēvī
- cōnsīderantia
- cōnsīderātē
- cōnsīderātio
- cōnsīderātor
- cōnsīderātus
- cōnsīdero
- cōnsīdium
- cōnsīdo
- << >>
- Jokantas 1936
2. cōn-sero, seruī, sertum 3
a) sukabinti, sujungti, surišti scuta inter se, †navigia, †vehicula vinculis; *loricam hamis auroque nusagstyti; trop. †c. sermonem kalbėtis; vir viro conseritur vyras atsiremia vyru.b) susikirsti, susiremti manum arba manus susimušti, sukibti muštis; cum aliquo; pugnam L, proelium L, certamen L pradėti kautynes; navis conserta laivas pradėjęs mūšį.c) jurid. term. uždėti ex iure (in iure) manum c. pradėti civilinę bylą dėl turto uždedant ranką ant ginčijamo daikto; ex iure manum consertum vocare aliquem.
- Kuzavinis 2007
- 2. cōnser|o, ere, uī, tum vt [con + 2. sero] 1. supìnti, surìšti, sukabìnti, sujùngti, suvérti, nusagstýti; ~ere scuta super capita CR sujùngti skydùs vir̃š galvų̃; ~ere monīle margarītīs Su nusagstýti vė́rinį per̃lais;2. prk. užmègzti, pradė́ti (sermōnem CR);3. susirem̃ti, susigrùmti; ~ere pugnam L pradė́ti mū̃šį;4. jur. pradė́ti bỹlą; in (ex) jūre manum ~ere C pradė́ti bỹlą (uždedant ranką ant ginčijamo daikto)
- 2. cōnser|o, ere, uī, tum vt [con + 2. sero]