- caballātio
- caballico
- caballīnus
- caballus
- Cabillōnum
- Cabīrī
- cabus 1
- cabus 2
- cacāturio
- caccabulus
- caccabus
- cachinnābilis
- cachinnātio
- cachinno
- cachinnus
- caco
- cacodaemōn
- cacoēthes
- cacosyntheton
- cacozēlia
- cacozēlon
- cacozēlus
- cactus
- cacula
- cacūmen
- cacūmino
- Cācus
- cadāver
- cadāverīna
- cadāverīnus
- cadāverōsus
- cadīvus
- Cadmēa
- Cadmēis
- Cadmēius
- Cadmēus
- cadmia
- Cadmus
- cado
- cadūca
- cadūcārius
- cādūceātor
- cādūceum
- cādūceus
- cādūcifer
- cadūcum
- cadūcus
- Cadurcī
- Cadurcum
- cadus
- << >>
- cacūm|en, inis n
- Daiktavardis, 3 linksniuotė (priebalsinis tipas), niekatroji, bendrinis. Skiemenys: BLB (3)
- Jokantas 1936
cacūmen, inis n smailagalys; kalno arba medžio viršūnė.
- Kuzavinis 2007
- cacūm|en, inis n 1. smaigalỹs; smailė̃; viršū́nė; ~en montis Ct viršùkalnė; ~en arboris V mẽdžio lajà; ◊ ~en rādīcis locō pōnere Se viršū́nę viẽtoj šaknų̃ pasodìnti, t. y. vìską aukštỹn kójom apver̃sti;2. prk. aukščiáusias láipsnis, áukštumos; artibus ad summum ~en venīre Lu pasíekti mẽno áukštumas
- cacūm|en, inis n