- cado
- cadūca
- cadūcārius
- cādūceātor
- cādūceum
- cādūceus
- cādūcifer
- cadūcum
- cadūcus
- Cadurcī
- Cadurcum
- cadus
- Cadūsiī
- Caeciliānus
- Caecilius
- Caecīna
- caecitās
- caeco
- Caecubum
- caecus 1
- caecus 2
- caecutio
- caedēs
- caedis
- caedo
- caeduus
- caelāmen
- caelātor
- caelātūra
- caelebs
- caeles 1
- caeles 2
- caelestēs
- caelestia
- caelestis
- Caeliāna
- Caeliānus
- caelibātus
- caelicola
- Caeliculus
- caelifer
- caeligenus
- Caelimontānus
- caelipotēns
- caelitus 1
- caelitus 2
- Caelius
- caelo
- caelum 1
- caelum 2
- << >>
- Sirvydas 1642
-
Biczuię. Loris cædo, flagris cædo, flagello. Płaku, kłeśćiu, baudźiu, gieneiu.
-
Biczuię. Loris cædo, flagris cædo, flagello. Płaku, kłeśćiu, baudźiu, gieneiu.
-
Biję kogo. Verbero, percutio aliquem, accipio, & cædo verberibus aliquẽ, ferio, pulſo aliquem. Muſzu, iſztinku, ſwiedźiu ing weydu, rc.
-
Biję kijem. Fuſte mulcto, bacillo cædo, impingo fuſtem alicui. Wezdu iſzmuſzu, pagalu iſztinku.
-
Biję rzeź. Cædo greges armentorum, macto boues. &c. Muſzu kiełtuwas, iaućius.
-
Biję we drzwi. Pulſo fores, percutio, cædo oſtium. Kłumbenu ing duris.
-
Chluſtam. Cædo, verbero Płaku.
-
Obijam komu gębę, Obtundo alicui os pugnis, cædo os alicuius, Subukinu, ſukulu burnu.
-
Rąbam, rąbię. Seco, cædo, diuido ſecuri. Runtau, ſzakału.
-
Rozbieram ná częśi, etc. Membratim, articulatim diuido, cædo. Ing dalas papiauſtau.
-
Siekam, Seco, cædo, Kiertu, kapoiu.
-
Siekę kogo rozgą, Cædo virgis, verbero, caſtigo, Płaku rikſztemis.
-
ſmagły, Flexilis, flexibilis, ad cædendum aptus, ſmagus.
-
Wezbráć kogo, Moderatè aliquem cædere, percutere. Iſzpłakt.
-
Zácinam konia, Cædo equum flagello. Aźukiertu arkli.
-
- Jokantas 1936
caedo, cecīdī, caesum 3
1)a) kirsti silvam, arbores; caesis prostratisque sanctissimis lucis.b) (su)skaldyti, (su)laužyti, (su)mušti lapis caedendus fuit; securibus dolabrisque portas L.c) mušti, čaižyti, kapoti damnatus virgis ad necem caeditur; *pectora palmis; †fustibus; terga ab hostibus caedebantur S.2)a) nukirsti, nupjauti cervice caesa L; *ministri vilia membra.b) išgalabyti, išžudyti, išmušti caedere incipiunt eius servos; subst. caesus, ī m užmuštas, nukautas caesorum spolia L.c) sumušti, nugalėti exercitum caesum fusumque.3) skersti, pjauti, aukoti agnos P, *bidentes, *iuvencos, *caprum; neque deorum mentes caesis hostiis posse placari; caesis victimis; virgine caesa; proverb. inter caesa et porrecta tarp paskerdimo aukojamojo gyvulio ir išdėstymo jo dalių ant aukuro, t. y. ne laiku.
- Kuzavinis 2007
- caed|o, ere; cecīdī, caesum vt 1. (nu)kir̃sti; ~ere arborēs L kir̃sti medžiùs; cervīce caesā L nukir̃tus gálvą;2. smõgti, kir̃sti (pugnīs Pl); mùšti, plíekti, čáižyti (virgīs C); ~ere lapidibus C apmė́tyti akmenimìs; ◊ stimulōs pugnīs ~ere Pl kùmščiais smõgti į̃ ãšmenis, t. y. neprotìngu užsispyrimù pablõginti sàvo pãdėtį;3. (su)skáldyti, (su)kapóti (lapidem rostrō L); (su)láužyti, (su)daužýti (jānuam saxīs C);4. sukir̃pti; toga aptē caesa Q geraĩ sukirptà togà;5. užmùšti, nudė́ti, nugalãbyti (hominem C);6. sumùšti, sunaikìnti, nugalė́ti (hostēs V; exercitum C); įveĩkti; ◊ testibus ~ī C bū́ti liùdininkų priremtám priẽ síenos;7. (pa)sker̃sti, (pa)aukóti (victimās C; agnōs Pl); ◊ inter caesa et porrēcta C tar̃p aukõs užmušìmo ir̃ jõs padėjìmo añt aũkuro, t. y. paskutìnę akìmirką ar nè laikù
- caed|o, ere; cecīdī, caesum vt