- calibs
- caliculus
- calida
- calidē
- Calidiānus
- Calidius
- calidus
- caliendrum
- caliga
- caligāris
- caligārius
- caligātī
- cālīgātio
- caligātus
- cālīginōsus
- cālīgo 1
- cālīgo 2
- caligula
- Caligula
- calix
- calla
- callainus
- callēns
- callenter
- calleo
- Callicula
- callidē
- calliditās
- callidus
- Callīfae
- Callimachus
- Calliopē
- Calliopēa
- callis
- Callisthenēs
- Callistō
- Callistratus
- callōsus
- calluī
- callum
- callus
- calo 1
- cālo 2
- cālopodium
- calor
- Calor
- calorātus
- calōrificus
- Calpē
- Calpurniānus
- << >>
- Jokantas 1936
calleo, uī 2 [callum]
1) intr.a) turėti rumbus, trynes (ypač nuo smūgių arba darbo), būti storkailiu, surumbėjusiam, užkietėjusiam manus callent; callens storas, *cortex.b) trop. būti pratusiam, prityrusiam, įgudusiam c. usu alicuius rei žinoti ką iš prityrimo; *in re.2) trans. iš praktikos žinoti, suprasti, nusimanyti, mokėti urbanas rusticasque res pariter L; Poenorum iura, *artem; legitimum sonum digitis et aure H.
- Kuzavinis 2007
- call|eo, ēre, uī [callum] 1. vi1) turė́ti kíetą ódą, bū́ti storaõdžiui; manūs ~ent PM rañkos sudir̃žta;2) prk. bū́ti prãtusiam (patýrusiam, įgùdusiam); bū́ti užgrū́dintam (rē aliquā Pt); ~ēre in rēbus adversīs C bū́ti nẽgandų užgrū́dintam;2. vt supràsti, išmanýti, mokė́ti; ~ēre artem illam T mokė́ti tą̃ ãmatą; ~ēre rēs rūsticās L mokė́ti dìrbti žẽmę; dīcenda tacendaque ~ēre Pe žinóti, ką̃ sakýti, õ ką̃ nutylė́ti
- call|eo, ēre, uī [callum]