Lotyniškas antraštinis žodis
Tekstas žodyno straipsniuose
  • can|is, is m, f
  • Daiktavardis, 3 linksniuotė (priebalsinis tipas), vyriškoji arba moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: BB (2)
  • Susiję: canēs
  • Sirvydas 1642
    • Kundel, Canis gregarius, villaticus, pecuarius. łoikas ſzuo.
    • Obroź, Millus, colare canum. Reteźius.
    • Odſzczekáć co, Canis latratu abigit furem, lupum. &c. Atłoia ſzuo wagi.
    • Ogár, Canis ferarum odorator, veſtigator canis, leporarius. Pedſakie.
    • Ogár, Canis ferarum odorator, veſtigator canis, leporarius. Pedſakie.
    • Oſpá oſypka, omáſta, Far caninum, canicæ, arum. ſagina canum. Edałas ſzunu.
    • Paſzczęka, Fauces, roſtrum canum, &c. os. paźundes.
    • Pies, Canis. Szuo.
    • Pieś łowczy. Canis venaticus, ſagax. pedſákie.
    • wyźeł, Canis auium odorator. v. Pies łowczy.
    • pśicá, Canis femina. Kałe.
    • ſmycz, Numella, lorum quo canes retinentur. ſzunu rayſztis.
    • ſuka, Canis femina, Kałe.
    • Szárpániná, Præda canum. Draſkimas.
    • ſzćzuię kogo, Immitto, concito in aliquem canes. ſiundźiu, piudźiu.
    • ſzczwánie, Incitatio, immiſſio canum. ſiundimas, piudimas.
    • Vkąſzony, Morſus à cane, Ikuſtas.
    • Wścieczenie pſa, R[a]bies canis. Paſiutimas ſzunies.
    • wylizuie ſię pieś, Lambendo ſanat canis vulnus. iſzſiłayźo ſzuo.
    • wyſzczwáć kogo, Canibus incitatis fugare, iźsiundit.
  • Jokantas 1936
    • canis (canēs P), is m f šuo venaticus, catenarius; canum fida custodia; trop. plūstamasai žodis: tu, Clodiane canis; c. maior et minor žvaigždynai pietų danguje; kaulų žaisme: pats prasčiausias kaulų kritimas canem mittere; taip pat: kojų pančiai tu hodie canem et furcam feras P.
  • Kuzavinis 2007
    • can|is, is m, f
      1. šuõ; ~is fēmina Vr kalė̃; ◊ cave ~em! Vr sáugokis šuñs (užrašas ant romėnų vartų);
      2. plūst. šuvà, šùnsnukis, palaižū̃nas Pl, Te, C