- coacēsco
- coācta
- coāctē
- coāctilia
- coāctiliārius
- coāctilis
- coāctio
- coāctor
- coāctūra
- coāctus 1
- coāctus 2
- coacuī
- coadūno
- coaedifico
- coaequālēs
- coaequālis
- coaequo
- coaetāneus
- coāgmentātio
- coāgmento
- coāgmentum
- coāgulātio
- coāgulo
- coāgulum
- coalēsco
- coalitio
- coalitus
- coaluī
- coangusto
- coapto
- coarctātio
- coarcto
- coarguo
- coartātio
- coarto
- coax
- coaxo 1
- coaxo 2
- cōbītis
- Cōcalus
- Coccējus
- coccineus
- coccinum
- coccinus
- coccum
- coccus
- coccȳx
- cocētum
- cochlea
- cochlear
- << >>
- coalēsc|o, ere; aluī, alitum
- Veiksmažodis, 3 asmenuotė. Skiemenys: BBLA (4)
- Susiję: coalitus; coaluī
- Jokantas 1936
co-alēsco, aluī, alitum 3
a) suaugti, susyti, susilieti multitudo in populi unius corpus coalescit L sutirpsta; cum patribus coalescunt plebis animi L; novi veteresque milites coaluerunt.b) suaugti su žeme, įleisti šaknis, išaugti in eo loco ilex inter saxa coaluerat S; trop. įleisti šaknis, įsigalėti, sustiprėti regnum vixdum coalescens; †Pisonis auctoritas nondum coaluerat; irreverentia libertate coalita.
- Kuzavinis 2007
- coalēsc|o, ere; aluī, alitum vi [co + alēsco] 1. suáugti, susýti, susijùngti, susilíeti (inter sē palpebrae Ce);2. išáugti, įléisti šaknìs; in eō locō īlex inter saxa coaluerat S tojè viẽtoje tar̃p uolų̃ išáugo akmenìnis ą́žuolas;3. prk.1) įsišaknýti, įsigalė́ti, sustiprė́ti (auctōritās T);2) užsitráukti, užgýti (vulnus PM)
- coalēsc|o, ere; aluī, alitum vi [co + alēsco]