- coepī
- coepio
- coepto
- coeptum
- coeptus
- coërceo
- coërcitio
- coërcitor
- coërcitus
- coërcui
- coetus
- Coeus
- coëxercito
- coëxsisto
- cōgitābilis
- cōgitābundus
- cōgitāmen
- cōgitāmentum
- cōgitātē
- cōgitātim
- cōgitātio
- cōgitātō
- cōgitātum
- cōgitātus
- cōgito
- cōgnātio
- cōgnātus 1
- cōgnātus 2
- cōgnitio
- cōgnitor
- cōgnitūra
- cōgnitus 1
- cōgnitus 2
- cōgnōbilis
- cōgnōmen
- cōgnōmentum
- cōgnōminis
- cōgnōmino
- cōgnōscēns
- cōgnōscibilis
- cōgnōsco
- cōgo
- cohaerentia
- cohaereo
- cohaerēsco
- cohaesī
- cohaesus
- cohērēs
- cohibeo
- cohibilis
- << >>
- cōgit|o, āre, āvī, ātum
- Veiksmažodis, 1 asmenuotė. Skiemenys: LBA (3)
- Jokantas 1936
cōgito 1 [iš co-agito; = secum agere]
a) manyti, mąstyti, samprotauti, svarstyti erudito homini vivere est cogitare; aliquid cum animo suo; animo L; rem, pacem; solebam Scipionem cogitare manyti apie; †ituri in aciem et maiores vestros et posteros cogitate; de claris viris; de ratione belli; subst. cōgitātum, ī n mintis, planas, sumanymas.b) ketinti, turėti omenyje, turėti kokį su manymą, planuoti non erat obscurum, quid homo improbus cogitaret; facinus, proscriptiones et dictaturas; laiškuose trumpai: in Pompeianum (sc. ire); eo die in Anagnino (sc. esse).c) rūpintis, galvoti de bello, de fuga, hoc; nihil nisi de rei publicae pernicie; su ut: cogitans, ut haberet, quo fugeret N; su ne: cogitandum sit, ne tutior non sit = verendum sit, ne.
- Kuzavinis 2007
- cōgit|o, āre, āvī, ātum vt [co + agito] 1. mąstýti, galvóti, svarstýti (aliquid CR; dē aliquā rē Cs); ◊ doctō hominī et ērudītō vīvere est ~āre C mókytam ir̃ išsilãvinusiam žmõgui gyvénti – lýgu mąstýti;2. sumanýti, sugalvóti; ketìnti, planúoti; rēs novās ~āre T planúoti pérversmą;3. įsivaizdúoti (aliquid in animō C);4. manýti, bū́ti (kokios) núomonės (dē aliquō C)
- cōgit|o, āre, āvī, ātum vt [co + agito]