- coërcitor
- coërcitus
- coërcui
- coetus
- Coeus
- coëxercito
- coëxsisto
- cōgitābilis
- cōgitābundus
- cōgitāmen
- cōgitāmentum
- cōgitātē
- cōgitātim
- cōgitātio
- cōgitātō
- cōgitātum
- cōgitātus
- cōgito
- cōgnātio
- cōgnātus 1
- cōgnātus 2
- cōgnitio
- cōgnitor
- cōgnitūra
- cōgnitus 1
- cōgnitus 2
- cōgnōbilis
- cōgnōmen
- cōgnōmentum
- cōgnōminis
- cōgnōmino
- cōgnōscēns
- cōgnōscibilis
- cōgnōsco
- cōgo
- cohaerentia
- cohaereo
- cohaerēsco
- cohaesī
- cohaesus
- cohērēs
- cohibeo
- cohibilis
- cohibiliter
- cohibitio
- cohonesto
- cohorrēsco
- cohors
- cohortātio
- cohorticula
- << >>
- 1. cōgnit|us, a, um
- Būdvardis, 2/1 linksniuotė (taisyklinga), 3 galūnių. Skiemenys: LBB (3)
- Susiję: cōgnōscēns; cōgnōsco
- Daukantas 1838
Cognitus, a, um, nu cognosco. pażistams.
- Jokantas 1936
cōgnitus žiūr. cōgnōsco.
- Kuzavinis 2007
- 1. cōgnit|us, a, um 1. part. perf. iš cōgnōsco;2. adj. (comp. ~ior O, sup. ~issimus Ct)1) žìnomas, pažį́stamas C, T;2) ištìrtas, išbandýtas C, St;3) vėl. ištárdytas Dig
- 1. cōgnit|us, a, um