concīdo 2

2. concīd|o, ere; cīdī, cīsum
Veiksmažodis, 3 asmenuotė. Skiemenys: LLA (3)
Susiję: concīsus

Sirvydas 1642
- Drobię co, drobno dźielę ábo robię, Cõminuo, concido minutatim, Trupinu, ſmulkiey papiauſtau, ſułauźau.
- Knuię, Contrunco arborem, in orbem concido arbores. Runtau medźiu.
- Kráię, Scindo, concido. Riekiu, ſkielu.
- pośiekáć, Concido, conficio, pakapot.
- zárębuię ná obiad, Concido, partior carnes pronumero conuiuarum, aźukiertu meſos kirtimas.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- 2. con-cīdo, cīdī, cīsum 3 [caedo]
  a) sukapoti, iškapoti, iškirsti adversarios, equites, cohortes, magnam multitudinem; itinera pedestria concisa aestuariis atkirsti; *ligna concisa construit; quinquaginta naves L; aliquem virgis išplakti.
  
  b) trop.
  
  α) žodžiu arba veiksmu sugriauti, sunaikinti omnem auctoritatem universi ordinis; reum decretis arba iudicio; Timocratem voluminibus c. supliekti, atremti.
  
  β) apie kalbos posakius: suskaldyti sententias.

Kuzavinis 2007
- 2. concīd|o, ere; cīdī, cīsum vt [con + caedo]
  1. sukapóti (līgna O); (su)smùlkinti;
  
  2. sumùšti (exercitum C); iškir̃sti, iškapóti (adversāriōrum multa mīlia N; hostēs fugientēs Cs);
  
  3. pérkirsti, prarė́žti (cutem scalpellō Ce); išraižýti (montēs scrobibus V); atkir̃sti (itinera aestuariīs Cs);
  
  4. išplàkti, prilùpti (aliquem virgīs C);
  
  5. prk.
  
  1) (su)griáuti, pakir̃sti (auctōritātem alicūjus C); panaikìnti (testāmentum Dig);
  
  2) (su)skáldyti (sententiās C)