concilio

concili|o, āre, āvī, ātum
Veiksmažodis, 1 asmenuotė. Skiemenys: LBBA (4)
Susiję: conciliātus 1

Sirvydas 1642
- Iednam, Concilio, compono, pacifico. Derinu.
- Nábawiam kogo czego, złego, dobrego, etc. Pario, concio, cõcilio, conflo, affero, apporto, alicui bonum, malum &c. Padarau kam ku giero, pikto.
- pogadzam co, Compono, concilio. Suderinu.
- Raię, Concilio, proſpicio alicui. Apweyzdźiu.
- Ziednác co komu. Conciliare fidem. Teykint kam.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- concilio 1 [concilium] suvienyti, sujungti; trop.
  a) padaryti draugišku, padaryti palankiu, palenkti savo pusėn, suartinti eam civitatem Arvernis; liberos parentibus; sibi legiones pecuniā; cupiens talem virum sibi conciliari N; conciliabat ceteros reges N.
  
  b) rekomenduoti, nurodyti, siūlyti quas (res) homini natura conciliat; *dictis artes suas tyranno; †summo studio ab eo conciliatos esse sibi.
  
  c) įvykinti, padaryti otium totā insulā conciliavit N; nuptias N; pacem inter duas civitates N; sibi amoram ab omnibus; amicitiam alicui cum aliquo.
  
  d) parūpinti kam ką, įgyti, laimėti alicui aliquid; pecunias; alicui servum P; de me nugas P pirkti; filiam suam alicui išpiršti; *num me nupsisti conciliante seni ar aš tave išpiršau seniui.

Kuzavinis 2007
- concili|o, āre, āvī, ātum vt [concilium]
  1. (su)viẽnyti, (su)jùngti (corpora māteriae Lu);
  
  2. prk.
  
  1) (su)ar̃tinti, (su)bùrti; suvèsti draugė̃n, (pa)darýti draugaĩs; (pa)leñkti sàvo pùsėn; (su)táikinti (aliquōs inter sē C); ~āre legiōnēs sibi pecūniā C paleñkti pinigaĩs legionùs sàvo pùsėn;
  
  2) (pa)siū́lyti, (su)teĩkti (artēs suās alicuī O); tarpininkáuti; pir̃šti (fīliam suam alicuī Su); sąvadáuti Ct;
  
  3) padarýti, įgyvéndinti (pācem inter cīvēs C); (su)reñgti (nūptiās N);
  
  4) parū́pinti, išrū́pinti (alicuī aliquid C); gáuti, laimė́ti, pasíekti, pelnýti, į(si)gýti (pecūniam C; amōrem C); animōs hominum ~āre C laimė́ti žmonių̃ palankùmą; pulchrē ~ātus Pl pigiaĩ pir̃ktas