condicio

condici|o, ōnis f
Daiktavardis, 3 linksniuotė (priebalsinis tipas), moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: LBBA (4)
Susiję: conditio 3

Sirvydas 1642
- —

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- condicio, ōnis f [condīco]
  a) susikalbėjimas, susitarimas, sutartis armis condicione positis; †regnum occupare condicione, non bello; spem condicionis habere.
  
  b) pasiūlymas, sąlyga alicuius condicione uti; fiat: condicio placet P; aequa c.; pacis L; condiciones ponere L, ferre; condicionem accipere; sub condicione L su sąlyga; eā condicione, his c. tomis sąlygomis; su ut ir ne; su conj.
  
  c) vedybų sutartis, (vedybų) partija, vedybos uxoria; quaerere c. filiae L; trop. meilės santykis, taip pat: meilužis, meilužė.
  
  d) padėtis, padėjimas, sąlyga, paskyrimas, likimas bona condicione confligere; c. infima est servorum; pro condicione cuiusque pagal kiekvieno išgalę; uti pari c. turėti lygias teises; condiciones vitae, servitutis, iuris; meliore, optima condicione esse; eā condicione nati sumus, ut.

Kuzavinis 2007
- condici|o, ōnis f [condīco]
  1. susitarìmas, sutartìs; ~ōne arba per ~ōnem L pagal̃ susitarìmą;
  
  2. pasiū́lymas; ferre ~ōnēs C pateĩkti pasiū́lymus, siū́lyti;
  
  3. są́lyga, príelaida; ~ōnēs pācis Cs taikõs są́lygos; sub ~ōne L sù są́lyga; hīs ~ōnibus C šiomìs są́lygomis;
  
  4. padėtìs, bū́klė, dalià (servōrum C); ūtī parī ~ōne C turė́ti lýgias téises;
  
  5. vedýbų sándėris; vedýbos; potestātem ~ōnis habēre Su turė́ti téisę vèsti;
  
  6. prk. méilės ryšỹs Pl, Te