- condīmentum
- condio
- condīscipula
- condīscipulātus
- condīscipulus
- condīsco
- condītāneus
- condītio 1
- conditio 2
- conditio 3
- conditīvum
- conditor
- conditōrium
- conditrīx
- condītūra 1
- conditūra 2
- condītus 1
- conditus 2
- conditus 3
- condīxī
- condo
- condocefacio
- condoceo
- condoleo
- condolēsco
- condōnātio
- condōno
- condormio
- condormīsco
- Condrūsī
- condūcibilis
- condūco
- conductīcius
- conductio
- conductor
- conductum
- conductus
- conduplicātio
- conduplico
- condus
- condūxī
- condylus
- cōnecto
- cōnexio
- cōnexīvus
- cōnexuī
- cōnexum
- cōnexus 1
- cōnexus 2
- cōnfābulātio
- << >>
- condolēsc|o, ere; condoluī
- Veiksmažodis, 3 asmenuotė. Skiemenys: LBLA (4)
- Jokantas 1936
con-dolēsco, doluī 2 [incoh. iš condoleo] a) imti skaudėti si dens condoluit.b) trop. kentėti, jausti skausmą alter condoluisse videtur.
- Kuzavinis 2007
- condolēsc|o, ere; condoluī vi [inch. iš condoleo] 1. im̃ti skaudė́ti, suskaũsti; caput mihi condoluit Pl suskaũdo mán galvà;2. prk. kartù kentė́ti Ter
- condolēsc|o, ere; condoluī vi [inch. iš condoleo]