- cōnfectio
- cōnfector
- cōnfectrīx
- cōnfectūra
- cōnfectus
- cōnferbuī
- cōnfercio
- cōnfero
- cōnfersī
- cōnfertim
- cōnfertus
- cōnfervefacio
- cōnferveo
- cōnfervēsco
- cōnfessio
- cōnfessor
- cōnfessus
- cōnfestim
- cōnfībula
- cōnficiēns
- cōnficio
- cōnfictio
- cōnfictus
- cōnfīdēns
- cōnfīdenter
- cōnfīdentia
- cōnfīdentiloquus
- cōnfīdo
- cōnfīgo
- cōnfigūrātio
- cōnfigūro
- cōnfindo
- cōnfīne
- cōnfingo
- cōnfīnis 1
- cōnfīnis 2
- cōnfīnium
- cōnfīnxī
- cōnfīo
- cōnfīrmātē
- cōnfīrmātio
- cōnfīrmātīvē
- cōnfīrmātīvus
- cōnfīrmātor
- cōnfīrmātrīx
- cōnfīrmātus
- cōnfīrmitās
- cōnfīrmo
- cōnfīrmor
- cōnfiscātio
- << >>
- cōnfīdent|er
- Prieveiksmis. Skiemenys: LLLB (4)
- Jokantas 1936
cōnfīdēns, entis (adv. -enter) su comp. ir sup. [ptc. iš confido] savim pasitikįs, savim pasikliaująs, drąsus, perdrąsus, įsidrąsinęs qui fortis est, idem est fidens, quoniam „confidens“ mala consuetudine loquendi in vitio ponitur.
- Kuzavinis 2007
- cōnfīdent|er adv. [cōnfīdēns] (comp. ~ius C, sup. ~issimē C) pasìtikint savimì; drą̃siai; įžūliaĩ Pl, Te etc.