cōnflīgo

cōnflīg|o, ere; flīxī, flīctum
Veiksmažodis, 3 asmenuotė. Skiemenys: LLA (3)

Sirvydas 1642
- potykam ſię z nieprzyiaćielem, Prælium committo, dimico, confligo, congredior cum aliquo. Suſitinku ſu neprietelu.
- Zbiiam ſię, Confligo, concurro, collidor. Suſikulu.

Daukantas 1838
- Confligo is, xi, i[c]tum, gere, susitinkú, klunú.

Jokantas 1936
- cōn-flīgo, flīxī, flīctum 3
  a) trans. sumušti; trop. greta sustatyti, sulyginti factum adversarii cum scripto veiksmą su rašytu įstatymu.
  
  b) intr. susimušti naves graviter confligunt; trop. susiremti, susiimti, kautis, muštis, kovoti armis, classe, proelio; iusta acie; contra, adversus aliquem; vesti ginčą leviore actione (teisme); copia cum egestate confligit.

Kuzavinis 2007
- cōnflīg|o, ere; flīxī, flīctum [cōn + flīgo]
  1. susidaũžti, susidùrti; nāvēs inter sē cōnflīxērunt Cs susidū́rė laivaĩ;
  
  2. susirem̃ti, susigrùmti, susikáuti (cum hoste C);
  
  3. prk.
  
  1) giñčytis; nesutìkti (cōpia cum egestāte C);
  
  2) prieštaráuti (lēgēs dīversae Q);
  
  4. suar̃tinti; sujùngti (sēmina Lu);
  
  5. prk. sugrẽtinti, palýginti (factum cum scrīptō C)