- congiārius
- congius
- conglacio
- conglīsco
- conglobātim
- conglobātio
- conglobo
- conglomerātio
- conglomero
- conglūtinātio
- conglūtino
- congrātulātio
- congrātulor
- congredior
- congregābilis
- congregātio
- congregātor
- congrego
- congressio
- congressus 1
- congressus 2
- congruēns
- congruenter
- congruentia
- congruo
- congruus
- conjicio
- conjēcī
- conjectātio
- conjectio
- conjecto
- conjector
- conjectōriē
- conjectrīx
- conjectūra
- conjectūrālis
- conjectus 1
- conjectus 2
- cōnifer
- cōniger
- conisco
- cōnītor
- conjuga
- conjugālis
- conjugātio
- conjugiālis
- conjugium
- conjugo
- conjugus
- conjūnctē
- << >>
- congru|o, ere, ī
- Veiksmažodis, 3 asmenuotė. Skiemenys: LBA (3)
- Susiję: congruēns
- Jokantas 1936
con-gruo, uī 3 [cnf. in-gruo; ruo]
a) sueiti, supulti dies congruunt ad eandem metam solis unde orsi sunt L.b) trop.α) supulti, sutikti, atatikti dicta cum factis; valde eius sermo cum tuis litteris congruit; cum iudicio senatus; de ceteris mirifice congruunt; non omni causae congruit unum orationis genus, inter se; c. in eum morem L.β) laiko atžvilgiu sutapti, vienu laiku atsitikti, atatikti tempus congruit; menses c. cum solis lunaeque ratione; †forte congruerat, ut... atsitiko kaip tik tuo pačiu laiku, kad...
- Kuzavinis 2007
- congru|o, ere, ī vi [con + 1. ruo] 1. su(si)eĩti, susitìkti L, C etc.;2. prk.1) atitìkti; sutàpti; dicta ~unt cum factīs L žõdžiai atitiñka tikróvę;2) tìkti, derė́ti; nōn omnī causae ~it ūnum ōrātiōnis genus C nè kiekvíenai teĩsmo bỹlai tiñka tàs pàts kalbõs stìlius
- congru|o, ere, ī vi [con + 1. ruo]