- conglūtino
- congrātulātio
- congrātulor
- congredior
- congregābilis
- congregātio
- congregātor
- congrego
- congressio
- congressus 1
- congressus 2
- congruēns
- congruenter
- congruentia
- congruo
- congruus
- conjicio
- conjēcī
- conjectātio
- conjectio
- conjecto
- conjector
- conjectōriē
- conjectrīx
- conjectūra
- conjectūrālis
- conjectus 1
- conjectus 2
- cōnifer
- cōniger
- conisco
- cōnītor
- conjuga
- conjugālis
- conjugātio
- conjugiālis
- conjugium
- conjugo
- conjugus
- conjūnctē
- conjūnctim
- conjūnctio
- conjūnctīvus
- conjūnctum
- conjūnctus
- conjungo
- conjūnx
- conjūnxī
- conjūrātio
- conjūrātus 1
- << >>
- conjectūr|a, ae f
- Daiktavardis, 1 linksniuotė (taisyklinga), moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: LLLB (4)
- Jokantas 1936
coniectūra, ae f [conicio]
a) samprotavimas, spėjimas, manymas coniecturam facere (capere) ex (de) aliqua re spėti, spręsti iš ko; facere de se coniecturam spręsti pagal save; coniecturā aliquid assequi (consequi) atspėti ką; afferre coniecturam duoti galimybę atspėti.b) aiškinimas, spėjimas, pranašavimas somniorum, divinationum, futuri.
- Kuzavinis 2007
- conjectūr|a, ae f [conjicio] 1. sámprotavimas, mãnymas, spėjìmas; príelaida; ~am facere (capere) ex (dē) aliquā rē C spė́ti (sprę́sti) ìš kõ; facere dē sē ~am C sprę́sti pagal̃ savè; ~ā aliquid assequī C atspė́ti ką̃;2. áiškinimas, spėjìmas, pranašãvimas (futūrī O)
- conjectūr|a, ae f [conjicio]