cōnscientia

cōnscienti|a, ae f
Daiktavardis, 1 linksniuotė (taisyklinga), moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: LBLBB (5)

Sirvydas 1642
- Gryzę ſię ſam w ſobie. Diſcrutior, rumpor malis, conficio me, mordeor cõſcientia, malè maceror. Krimtuoſi pats ſawimp, ſkrodźia śirdi mań prieiauta, piktibe koki.
- Grzech, Peccatum, crimen, ſcelus, noxa, vitium, labes & vulnus cõſcientiæ, piaculum, flagitium. Nuodeme, nuſideimas, praſtoimas, kaltibe.
- ſpowiednik, Iudex cõſcientiæ, præsbyter auricularius. Kłauſitoias nuodemiu kunigas.
- ſumnienie, Conſcientia, ſuźinis.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- cōnscientia, ae f [conscio]
  a) žinojimas drauge su kitais conscientiae scelus; communis inter se; in conscientiam assumere aliquem; su gen. subj. omnium horum; su gen. obj. facinorum, coniurationis; trop. žinantieji apie ką žmonės quis nomen meum in conscientia istius facti audivit?
  
  b) nusimanymas, žinojimasis, jautimasis, įsitikinimas virium suarum; bene actae vitae; peccatorum; de culpa; nostra stabilis conscientia sąmonė.
  
  c) sąžinė, nusijautimas kas gera, kas bloga recta, praeclara, mala; optimae mentis; magna vis est conscientiae; c. animi ir ties. c. negryna sąžinė; modestiam in conscientiam ducere S kuklumą palaikyti negrynos sąžinės įrodymu.

Kuzavinis 2007
- cōnscienti|a, ae f [cōnsciēns iš cōnscio]
  1. žinójimas (hōrum omnium C; conjūrātiōnis T); prk. žìnantieji, beñdrininkai C;
  
  2. nusimãnymas, supratìmas, įsitìkinimas (vīrium suārum L; suae īnfīrmitātis Q);
  
  3. sąmoningùmas, są́monė (stabilis C);
  
  4. są́žinė; mala ~a S nešvarì są́žinė; recta (bona) ~a C, Se ramì (grynà) są́žinė; ~ae animī C są́žinės príekaištai; ~ā mordērī ar animī ~ā excruciārī C bū́ti są́žinės graužiamám, patìrti są́žinės graužìmą; ◊ ~a – mīlle testēs Q są́žinė – tū́kstantis liùdininkų, t. y. są́žinė atstója daugýbę liùdininkų