- cōnspurco
- cōnspūto
- cōnspūtus
- cōnstabilio
- cōnstāns
- Cōnstāns
- cōnstanter
- cōnstantia
- Cōnstantīnopolis
- Cōnstantīnus
- Cōnstantius
- cōnstat
- cōnstātūrus
- cōnstēllātio
- cōnsternātio
- cōnsterno 1
- cōnsterno 2
- cōnstīpātio
- cōnstīpo
- cōnstitī
- cōnstitio
- cōnstituo
- cōnstitūtio
- cōnstitūtor
- cōnstitūtum
- cōnstitūtus
- cōnsto
- cōnstrātum
- cōnstrātus
- cōnstrāvī
- cōnstrictio
- cōnstrictus
- cōnstringo
- cōnstrūctio
- cōnstrūctīvus
- cōnstrūctor
- cōnstruo
- cōnstuprātio
- cōnstuprātor
- cōnstupro
- cōnsuādeo
- Cōnsuālia
- cōnsuāsī
- cōnsuāsor
- cōnsuāsus
- cōnsubstantiālis
- cōnsubstantiālitās
- cōnsūcidus
- cōnsūdāsco
- cōnsūdo
- << >>
- cōnstitūt|um, ī n
- Daiktavardis, 2 linksniuotė (taisyklinga), niekatroji, bendrinis. Skiemenys: LBLB (4)
- Sirvydas 1642
-
ſtan, Ordo, conditio, conſtitutum vitæ ſtowis.
-
- Jokantas 1936
- cōnstitūtum, ī n [constituo] a) nutarimas, parėdymas, įsakymas Scipionis.b) susitarimas kai dėl vietos ir laiko, sutarta vieta, sutartas laikas c. factum esse cum servis, ut; sutartas terminas ad c. venire, c. habere cum aliquo.c) ketinimas, sumanymas.
- Kuzavinis 2007
- cōnstitūt|um, ī n [cōnstituo] 1. nutarìmas, pótvarkis, į́sakas (alicūjus T);2. susitarìmas (cum aliquō C); sùtartas laĩkas; ad ~um venīre Vr atvỹkti sùtartu laikù;3. ketìnimas, sumãnymas C
- cōnstitūt|um, ī n [cōnstituo]