contentio

contenti|o, ōnis f
Daiktavardis, 3 linksniuotė (priebalsinis tipas), moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: LLBA (4)

Sirvydas 1642
- Nápięćie, Contentio, intentio virium. Iźtiſimas.
- Nieſporny, Alienus à contentione, Ne barningas, ne barnus.
- Niezwadliwy, Abeſt à contentione. Newaydingas.
- poſwárek, Velitatio verborum, contentio. Barnis.
- Poſwárzyć drugich, Contentionem iniicio, rixas excito, &c. pawaydinu, barni darau.
- ſpor, Altercatio, contentio, diſceptatio, certamen. Barnis, nederme.
- ſwar, Rixa contentio, iurgium, lis, Barnis.
- vśilność, vśiłowánie. Conatus, ſtudium, contentio. Rupeſtis.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- contentio, ōnis f [contendo]
  1) įtempimas, pastangos totius corporis; summa contentione dimicare; superioris temporis contentionem omnem remittere netekti viso savo buvusio smarkumo; animi, disputationis, ingenii.
  
  2) trop.
  
  a) energingas siekimas, veržimasis, troškimas cum summa contentione agere energija; honoris garbės troškimas.
  
  b) palyginimas, sulyginimas, sugretinimas si quae c. et comparatio fiat; fortunarum contentionem facere.
  
  c) rungimasis, grūmimasis, kova, ginčas magna belli; forensis teisme; rei privatae privatiniame reikale; de principatu, de regno; honoris amplissimi c. fit cum aliquo, inter aliquos; contentionem sedare L.
  
  d) vaidas homines contentionis cupidiores, quam veritatis.

Kuzavinis 2007
- contenti|o, ōnis f [contendo]
  1. įtempìmas (vōcis C; tōtīus corporis C);
  
  2. prk. siekìmas, veržìmasis, troškìmas; ~o honōris C garbė̃s troškìmas;
  
  3. (pa)lýginimas, (su)grẽtinimas (causārum C); hominum ~ōnem facere C (pa)lýginti žmónes;
  
  4. susirėmìmas, rungìmasis; kovà; giñčas, vaĩdas (cum aliquō dē aliquā rē Q)