contexo

contex|o, ere, uī, tum
Veiksmažodis, 3 asmenuotė. Skiemenys: LLA (3)
Susiję: contextus 1; contexuī

Sirvydas 1642
- Plotę co, plecto, contexo, texo. Pinu.
- Tkę kroſna, Texo telam, contexo. Audźiu.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- con-texo, texuī, textum 3
  a) suausti, supinti villos ovium; reliquum corpus navium viminibus.
  
  b) suklostyti, sudėstyti, sustatinėti, sudaryti, pastatyti omne opus contexitur; *equum trabibus; †orationem; †fossam loricamque vesti viena eile.
  
  c) surišti, sujungti haec tigna directa materiā iniectā contexebantur; c. extrema cum primis surišti pradžią su galu; verba contexta turį ryšį.
  
  d) trop. kalboje: tęsti carmen longius; commentarios Caesaris; interrupta.

Kuzavinis 2007
- contex|o, ere, uī, tum vt [con + texo]
  1. suáusti (villōs ovium C); supìnti (amarantīs lilia alba Ti);
  
  2. susíeti, sujùngti (extrēma cum prīmīs C); prijùngti (epilogum Se);
  
  3. suklóstyti, sudė́styti, sustatýti, sudarýti; pastatýti (nāvem Cs); sukùrti (opus Cs; librum Se);
  
  4. prk. tę̃sti, plėtóti (carmen longius C); ~ere interrupta C toliaũ tę̃sti kàs pértraukta