- contumēlia
- contumēliōsē
- contumēliōsus
- contumēsco
- contumulo
- contundo
- conturbātio
- conturbātus
- conturbo
- contus
- contūsio
- contūsum
- contūsus
- cōnūbiālis
- cōnūbium
- cōnus
- convalēsco
- convallis
- convaluī
- convāso
- convectio
- convecto
- convector
- conveho
- convello
- convēlo
- convena
- convēnī
- conveniēns
- convenienter
- convenientia
- convenio
- conventīcium
- conventīcius
- conventiculum
- conventio
- conventum
- conventus 1
- conventus 2
- converbero
- converro
- conversātio
- conversim
- conversio
- converso
- conversor
- conversus
- convertibilis
- converto
- convestio
- << >>
- convell|o, ere; vellī (vulsī), vulsum
- Veiksmažodis, 3 asmenuotė. Skiemenys: LLA (3)
- Susiję: convulsī; convulsus
- Sirvydas 1642
-
Káſuię co, Reſcindo aliquid, irritum facio, cõuello, improbo. Iźnaykau, atmaunau, pagadinu, ſułauźau kieno dekretu, teſtámentu, iſákimu.
-
Obalam co, Euerto, deturbo, deijcio, conuello, proſterno. Pagriau-iu, apwerćiu.
-
Oſłabywam co, kogo, Eneruo, debilito, infirmo, conuello vires. Nuwarginu, paſilpninu.
-
ſkurczam co. Contraho conuello, ſuriećiu.
-
- Jokantas 1936
con-vello, vellī (vulsī), vulsum 3
a) išplėšti, nuplėšti, nulupti, suplėšyti, sudraskyti repagula, saxa, limina tectorum; *turrim sulaužyti; *ferrum manu išplėšti iš rankų; *dapes avido dente; *mare remis; *naves convulsae sudaužyti; †convelli gauti mėšlungį; c. signa, vexilla karo lauko ženklus rauti iš žemės = pasikelti eiti.b) trop. sukrėsti, supurtyti, pakirsti, padaryti netvirtu, svyruojančiu leges, senatus consultum; Tib. Gracchus convellit statum civitatis; †fidem legionum nuntiis et promissis.
- Kuzavinis 2007
- convell|o, ere; vellī (vulsī), vulsum vt [con + vello] 1. išplė́šti, nuplė́šti, išráuti; suplė́šyti, sudraskýti; ~ere viridem ab humō silvam V išráuti ìš žẽmės žaliùs krū́mus; ~ere fūnem V atrìšti vir̃vę; ~ere glaebam vomere Ct išplė́šti noragù velė́ną; ~ere vectibus īnfima saxa turris Cs laužtùvais išláužti apatiniùs bókštų ãkmenis; kar. ~ere sīgna L (vexilla T) ráuti ìš žẽmės vė́liavas, t. y. pakìlti eĩti (į̃ žỹgį);2. prk. sukrė́sti; pakir̃sti, išklìbinti (vīrēs aegrī Ce; rem pūblicam C); iškraipýti (verba Se)
- convell|o, ere; vellī (vulsī), vulsum vt [con + vello]