convinco

convinc|o, ere; vīcī, victum
Veiksmažodis, 3 asmenuotė. Skiemenys: LLA (3)
Susiję: convīcī; convictus 1

Sirvydas 1642
- Dowodzę. Probo, conuinco, arguo. Priſektinay párodźiu, priſeku ku kami.
- Pokazuię co, Oſtendo, monſtro, oſtento, indico, exhibeo, & conuinco, parodźiu.
- przekonywam, Conuinco, coarguo rationibus, pergalu.
- Przeświadczyć co ná kogo, Teſtibus arguere, conuincere, planũ facere. Luditoiays iweykt.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- con-vinco, vīcī, victum 3
  a) nutverti, sugauti ką nusikaltus ar paklydus aliquem summae neglegentiae, maleficii; aliquem multis avaritiae criminibus; in scelere, in peccato; multa superbe fecisse convictus.
  
  b) neatsigintinai įrodyti inauditum facinus, avaritiam.
  
  c) įrodyti klaidingumą, sugriauti, nuversti errores, poëtarum et pictorum portenta.
  
  d) įrodyti teisingumą virorum bonorum testimonia; quod apud patres convictum.

Kuzavinis 2007
- convinc|o, ere; vīcī, victum vt [con + vinco]
  1. įkáltinti, įródyti nusikal̃tus (in scelere C); įródyti klýstant (neglegentiae C);
  
  2. įródyti, atskleĩsti; quod apud patrēs convictum T kàs bùvo įródyta senatè; ~ere errōrēs Epicūrī C atskleĩsti Epikū̃ro klaidàs;
  
  3. paneĩgti, atrem̃ti; falsum vērīs ~ere rēbus Lu mẽlą paneĩgti tikraĩs fãktais