crēdo

crēd|o, ere, idī, itum
Veiksmažodis, 3 asmenuotė. Skiemenys: LA (2)
Susiję: crēdidī

Sirvydas 1642
- Borg. Pecunia credita, non præſens, non numerata. Patikis, patekieimas pinigu áźu pirktus dayktus. rc.
- Borguię. Vendo pecunia non præſenti, credo rẽ venditam emptori. Patikiu pinigu pirkieiuy, áźu prekies pałukis.
- Mnimam, mniemam, trzymam, rozumiem, mam zá to. Arbitror, puto, opinor, cenſeo, credo. Numanau, teyp mań regiſi.
- Niewierzę, Nego fidẽ, non credo. Ne tikiu.
- poruczam co komu, Credere, commitere, commendare alicui aliquid. paduomi, priſakau.
- powierzam czego komu, Committo, credo aliquid fidei alicuius. patikiu kam ku.
- wierzę, Credo, adhibeo fidem Tikiu.
- źwierzam ſię komu czego. Concredo, communico, credo. Patikiu.

Daukantas 1838
- Credo, is, didi, ditum, dere, tîkiù, klaunous, tarious. Pecunia credita, piningai iskolitî.

Jokantas 1936
- crēdo, didī, ditum 3 (senov. conj. praes. creduam, -uas, -uat P, creduis, -uit P; credin P = credisne?)
  1)
  
  a) patikėti, pavesti, perduoti arma militi L; vitam et fortunas alicui; alicui summam belli vyriausią vadovybę; *se ponto credere leistis į; *se caelo credere pasikelti; *te aequo mecum crede solo pradėk su manim kovą lygioje vietoje; omnia consilia alicui visus savo sumanymus.
  
  b) paskolinti quod credidisti, reddo P; pecuniam alicui.
  
  2) pasitikėti, atsidėti kuo virtuti militum S; oculis magis, quam auribus; eorum nemini; neque credit nisi ei, quem fidelem putat.
  
  3) tikėti kuo, laikyti tiesa ką testibus, Thucydidi; mihi crede tikėk manim; credor manim tikima (= creditur mihi); libenter homines id credunt, quod volunt; testimonium non creditur; aliquid de aliquo; *ora (Cassandrae) non unquam credita Teucris.
  
  4) manyti, laikyti, būti nuomonės haud credo, sed certo scio P; c. aliquem esse sapientem; pass.: creditur su acc. c. inf.; su nom. c. inf.: *credebar sanguinis auctor; įterptinis credo aš manau (dažniausia su ironija): amoenitas eum, credo, locorum retinet; crederes galėjai (= galima buvo) pamanyti milites maesti, crederes victos, in castra redeunt L.

Kuzavinis 2007
- crēd|o, ere, idī, itum
  1. vt
  
  1) tikė́ti, laikýti tikrù dalykù; libenter hominēs id, quod volunt, ~unt Cs žmónės mielaĩ tìki tuõ, kõ geĩdžia;
  
  2) patikė́ti, pavèsti (alicuī imperium Cs); ~ere omnia cōnsilia alicuī Te patikė́ti kám visùs planùs;
  
  3) paskõlinti (alicuī pecūniam C);
  
  2. vi
  
  1) pasitikė́ti, pasikliáuti (virtūtī mīlitum S); oculīs magīs quam auribus ~ere L daugiaũ pasikliáuti akimìs negù ausimìs;
  
  2) bū́ti įsitìkinusiam (dē rē aliquā Pl);
  
  3) tikė́ti, bū́ti religìngam; ~ere in ūnum Deum Vlg tikė́ti víeną Diẽvą;
  
  4) manýti, galvóti; laikýti; haud ~o, sed certē scio Pl nè manaũ, õ tikraĩ žinaũ; quid eam ~is? Pl ką̃ apiẽ ją̃ galvóji?; ~ere aliquem Jovis fīlium CR laikýti ką̃ Jupìterio sūnumì