Lotyniškas antraštinis žodis
Tekstas žodyno straipsniuose
  • cūri|a, ae f
  • Daiktavardis, 1 linksniuotė (taisyklinga), moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: LBB (3)
  • Sirvydas 1642
    • Ochmiſtrz, Magiſter curiæ, præpoſitus familiæ. Priweyzdetoias kitu.
    • Marſzáłek nádworny, Prætor comitatus Auguſtalis, vulgo mareſcalcus curiæ. Marſzałka ſeniu karalaus.
    • Rádźiecki dom, Curia, Senatus, conſilium. Sumanios namay.
    • Rátuſz, Curia, prætorium. Ratuśia.
  • Jokantas 1936
    • cūria, ae f
      1) kurija, vienas iš 30 skyrių, į kuriuos buvo padalytos 3 senesniosios patricijų tribos Romulus populum in tribus tres curiasque triginta discripserat.
      2) trop.
      a) kurijų susirinkimo vieta.
      b) rūmai senato susirinkimams, senato rūmai, rotušė; senesniais laikais senatas rinkdavosi in curia Hostilia, kurią buvo pastatęs Tullus Hostilius; Pompeia arba Pompei, Pompejaus pastatyta; Julia Cezario pradėta statyti; taip pat buvo vadinamos ir kitų miestų rotušės.
      c) senato susirinkimas, senatas frequens; taip pat apie susirinkimus ne Romos aukštųjų valstybinių institucijų: Salamine, Sirakūzuose, Trojoje ir kitur.
  • Kuzavinis 2007
    • cūri|a, ae f
      1. kùrija (10 patricijų giminių susivienijimas Romoje); Romulus populum in ~ās trīgintā discrīpserat C Ròmulas taũtą bùvo padalìjęs į̃ 30 kùrijų;
      2. prk.
      1) kùrijos narių̃ susirinkìmo vietà, kùrija Vr, T, O;
      2) senãto rū́mai C; senãtas L;
      3) senãto pósėdis; aliquid in sequentem ~am prōtulisse Ap nukélti ką̃ į̃ kìtą senãto pósėdį;
      4) visuomenìnių susirinkìmų vietà (Saliōrum C; aedilium Pt);
      5) aukštų̃jų valstýbinių instáncijų (ne Romos) pósėdžių vietà (Carthaginiēnsium Ap)