dēfīnio

dēfīn|io, īre, īvī (iī), ītum
Veiksmažodis, 4 asmenuotė. Skiemenys: LLBA (4)
Susiję: dēfīnītus

Sirvydas 1642
- Miárkuię co, Definio moderor, tempero, modificor. Meſtuo-iu.
- okreśny, Facilis terminatu, qui definiri facile poteſt. Apſkrienamas, apikreſtinas.
- opiſuię co, Deſcribo, definio quid verbis, deſigno, depugno, definitione exprimo. Ap-raſzau.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- dē-fīnio 4
  a) nustatyti sienas, apriboti, aprėžti eius fundi extremam partem oleae directo ordine definiunt; imperium populi terminis orbis terrarum.
  
  b) trop.
  
  α) nustatant ribas aiškiau apibrėžti, tiksliau pažymėti, nustatyti, nusakyti modum vitae; quod personis certis et temporibus definitur; suum cuique locum; potestatem in quinquennium; su neties. kl.
  
  β) laikyti tam tikrose ribose, apriboti oratio iis viris definietur, qui... ; omne malum dolore, bonum voluptate d.
  
  γ) sąvoką aptarti, apibrėžti, duoti definiciją voluptatem sic; rem.
  
  δ) †padaryti kam galą, nužudyti.

Kuzavinis 2007
- dēfīn|io, īre, īvī (iī), ītum vt [dē + fīnio]
  1. nustatýti ribàs, apribóti, aprė́žti (imperium populī Rōmānī C);
  
  2. prk.
  
  1) apibrė́žti, apibū̃dinti, nusakýti; ~īre modum vītae C nusakýti gyvẽnimo bū̃dą;
  
  2) nustatýti; ~īre suum cuīque locum C nustatýti kiekvienám jõ viẽtą;
  
  3) apribóti (aliquam rem certō terminō rhH);
  
  4) (pa)baĩgti (ōrātiōnem C);
  
  5) pribaĩgti, nužudýti (aliquem Ap);
  
  3. filos. apibrė́žti są́voką, dúoti definìciją C