- dēfatīgo
- dēfatīscor
- dēfēcī
- dēfectio
- dēfectīvus
- dēfector
- dēfectus 1
- dēfectus 2
- dēfendo
- dēfēnsio
- dēfēnsito
- dēfēnso
- dēfēnsor
- dēfēnstrīx
- dēfēnsus
- dēferbuī
- dēfero
- dēfervēfacio
- dēferveo
- dēfervēsco
- dēfessus
- dēfetīg-
- dēfetīscentia
- dēfetīscor
- dēficio
- dēfīctus
- dēfīgo
- dēfindo
- dēfingo
- dēfīnio
- dēfīnītē
- dēfīnītio
- dēfīnītīvus
- dēfīnītō
- dēfīnītus
- dēfīnxī
- dēfīo
- dēfīxī
- dēfīxus
- dēflagrātio
- dēflagro
- dēflammo
- dēflecto
- dēfleo
- dēflexī
- dēflexus 1
- dēflexus 2
- dēflo
- dēfloccātus
- dēflōrātio
- << >>
- dēfic|io, ere; fēcī, fectum
- Veiksmažodis, mišrioji asmenuotė. Skiemenys: LBBA (4)
- Susiję: dēfēcī; dēfectus 1
- Sirvydas 1642
-
Mdleię, mdło mi omdlewam, Deficio viribus, linquor animo. Apałpſtu, apgayſztu.
-
Kśięźyc po pełni, na ſchodźie, Luna decreſcens, ſeneſcens, deficiens. Meno delćius, menuo diłſtus.
-
Niedoſtáie czego. Deeſt, deſideratur deficit. Netynka, maźćioia.
-
Nie-doyrzę. Caligo, deficio viſu. Nepriregiu.
-
Niepamiętam. Non memini, vacillo, deficio memoria. Notamenu.
-
Nieſpełna co, Deficit in aliquo, non ad numerũ, Netinka ko.
-
Nieſtáie mi czego, Deficio in aliquo, non habeo, careo. Nemitinka ko.
-
odpadam, odſtępuię. Deficio ab aliquo, deſciſco, defectionem ineo. Atpuołu.
-
Schodźi mu nátym, Deficit illum aliquid, deeſt, non ſuppetit illi. Netinka to arba to.
-
vſtáię wczym, vſtawam. Deficio, defatigor, ſuccumbo. Nuilſtu, priilſtu.
-
vſtáię co, vſtawa. Deficit, deſinit, conquieſcit, euaneſcit. Nugayſzta, netinka.
-
Záćimia ſię ſłońcę. Deficit ſol, obſcuratur, Saułe aźutimſta.
-
- Jokantas 1936
dē-ficio, fēcī, fectum 3 (senov. futur. defexit senovės priesaikos formulėje L) [facio] atsipalaiduoti nuo ko:
1) intr.a) atstoti, atsimesti, pasimesti, ištikimybę sulaužyti, tapti neištikimu a rege S; ab amicitia populi Romani; a re publica; ad aliquem L pereiti keno pusėn, į keno partiją; a se tapti neištikimu pačiam sau.b) trop. nykti, trūkti, mažėti, išsekti, jėgų netekti, neištekti, pailsti pecunia deficit; non voluntas, sed spes d.; memoria d. silpsta; d. animo nusiminti; luna, sol d. užtemti; progenies Caesarum in Nerone užgesti; inclinatum ac deficiens caput; deficiente oratione L pritrūkus žodžių; multi Gallicis tot bellis defecerant buvo patapę netinkančiais tarnybai; non d. comminus pugnando (dat.) nepasirodyti silpnam (-iems); vitā d. ir ties. d. skirtis su gyvenimu.2) trans. apleisti, pamesti, taip pat išeiti kam, pritrūkti, neištekti kam *Phoebus cum deficit orbem; vires me deficiunt; *animus si te non d. aequus; pass. deficitur aliquis ab aliqua re, aliqua re pritrūksta kam ko, neištenka kam ko; viribus, consilio et ratione; †animo netekti sąmones; defectum corpus nusilpęs kūnas.
- Kuzavinis 2007
- dēfic|io, ere; fēcī, fectum [dē + facio] 1. vi1) atkrìsti, atstóti, atsimèsti, išsižadė́ti (ab amīcitiā populī Rōmānī Cs); tàpti neištikimám; illīs lēgibus (dat.) populus Rōmānus prīor nōn ~iet L romė́nų tautà pirmóji tų̃ įstãtymų nepažeĩs (sena priesaikos formulė); ~ere ā patribus ad plēbem L péreiti ìš patrìcijų į̃ plebė́jų pùsę; ~ere ā sē C tàpti neištikimám sáu pačiám;2) prk. mažė́ti, nỹkti; trū́kti, neužtèkti; išsèkti; pecūnia ~it L trū́ksta pinigų̃; vīrēs ~iunt Cs jė̃gos eĩna menkỹn; memoria ~it C atmintìs silpnė́ja; ~ere animō C nusimiñti; ~ere vītā Pl skìrtis sù gyvẽnimu; lūna ~it C mėnùlis užtémsta; ~iente ōrātiōne L pritrū́kus žõdžių;2. vt1) apléisti, pamèsti (orbem O); vīrēs mē ~iunt Cs jė̃gos manè apléidžia;2) pritrū́kti, neištèkti (aliquem Cs); tēla nostrōs ~iunt Cs mūsìškiams neužteñka šovinių̃; tempus eum ~it VM jám pritrū́ksta laĩko
- dēfic|io, ere; fēcī, fectum [dē + facio]