dēficio

dēfic|io, ere; fēcī, fectum
Veiksmažodis, mišrioji asmenuotė. Skiemenys: LBBA (4)
Susiję: dēfēcī; dēfectus 1

Sirvydas 1642
- Mdleię, mdło mi omdlewam, Deficio viribus, linquor animo. Apałpſtu, apgayſztu.
- Kśięźyc po pełni, na ſchodźie, Luna decreſcens, ſeneſcens, deficiens. Meno delćius, menuo diłſtus.
- Niedoſtáie czego. Deeſt, deſideratur deficit. Netynka, maźćioia.
- Nie-doyrzę. Caligo, deficio viſu. Nepriregiu.
- Niepamiętam. Non memini, vacillo, deficio memoria. Notamenu.
- Nieſpełna co, Deficit in aliquo, non ad numerũ, Netinka ko.
- Nieſtáie mi czego, Deficio in aliquo, non habeo, careo. Nemitinka ko.
- odpadam, odſtępuię. Deficio ab aliquo, deſciſco, defectionem ineo. Atpuołu.
- Schodźi mu nátym, Deficit illum aliquid, deeſt, non ſuppetit illi. Netinka to arba to.
- vſtáię wczym, vſtawam. Deficio, defatigor, ſuccumbo. Nuilſtu, priilſtu.
- vſtáię co, vſtawa. Deficit, deſinit, conquieſcit, euaneſcit. Nugayſzta, netinka.
- Záćimia ſię ſłońcę. Deficit ſol, obſcuratur, Saułe aźutimſta.

Daukantas 1838
- Deficio, is, feci, fectum, ficere, gûrstu, îlstù, stokoiù.

Jokantas 1936
- dē-ficio, fēcī, fectum 3 (senov. futur. defexit senovės priesaikos formulėje L) [facio] atsipalaiduoti nuo ko:
  1) intr.
  
  a) atstoti, atsimesti, pasimesti, ištikimybę sulaužyti, tapti neištikimu a rege S; ab amicitia populi Romani; a re publica; ad aliquem L pereiti keno pusėn, į keno partiją; a se tapti neištikimu pačiam sau.
  
  b) trop. nykti, trūkti, mažėti, išsekti, jėgų netekti, neištekti, pailsti pecunia deficit; non voluntas, sed spes d.; memoria d. silpsta; d. animo nusiminti; luna, sol d. užtemti; progenies Caesarum in Nerone užgesti; inclinatum ac deficiens caput; deficiente oratione L pritrūkus žodžių; multi Gallicis tot bellis defecerant buvo patapę netinkančiais tarnybai; non d. comminus pugnando (dat.) nepasirodyti silpnam (-iems); vitā d. ir ties. d. skirtis su gyvenimu.
  
  2) trans. apleisti, pamesti, taip pat išeiti kam, pritrūkti, neištekti kam *Phoebus cum deficit orbem; vires me deficiunt; *animus si te non d. aequus; pass. deficitur aliquis ab aliqua re, aliqua re pritrūksta kam ko, neištenka kam ko; viribus, consilio et ratione; †animo netekti sąmones; defectum corpus nusilpęs kūnas.

Kuzavinis 2007
- dēfic|io, ere; fēcī, fectum [dē + facio]
  1. vi
  
  1) atkrìsti, atstóti, atsimèsti, išsižadė́ti (ab amīcitiā populī Rōmānī Cs); tàpti neištikimám; illīs lēgibus (dat.) populus Rōmānus prīor nōn ~iet L romė́nų tautà pirmóji tų̃ įstãtymų nepažeĩs (sena priesaikos formulė); ~ere ā patribus ad plēbem L péreiti ìš patrìcijų į̃ plebė́jų pùsę; ~ere ā sē C tàpti neištikimám sáu pačiám;
  
  2) prk. mažė́ti, nỹkti; trū́kti, neužtèkti; išsèkti; pecūnia ~it L trū́ksta pinigų̃; vīrēs ~iunt Cs jė̃gos eĩna menkỹn; memoria ~it C atmintìs silpnė́ja; ~ere animō C nusimiñti; ~ere vītā Pl skìrtis sù gyvẽnimu; lūna ~it C mėnùlis užtémsta; ~iente ōrātiōne L pritrū́kus žõdžių;
  
  2. vt
  
  1) apléisti, pamèsti (orbem O); vīrēs mē ~iunt Cs jė̃gos manè apléidžia;
  
  2) pritrū́kti, neištèkti (aliquem Cs); tēla nostrōs ~iunt Cs mūsìškiams neužteñka šovinių̃; tempus eum ~it VM jám pritrū́ksta laĩko