- dēmergo
- dēmeritus
- dēmersī
- dēmersio
- dēmersus
- dēmeruī
- dēmessuī
- dēmessus
- dēmētior
- dēmeto
- Dēmētriacus
- Dēmētrias
- Dēmētrius
- dēmigrātio
- dēmigro
- dēminuo
- dēminūtio
- dēminūtīvum
- dēminūtīvus
- dēminūtus
- dēmīror
- dēmīsī
- dēmissē
- dēmissio
- dēmissus
- dēmītigo
- dēmitto
- dēmiūrgus
- dēmo
- Dēmocharēs
- dēmocratīa
- Dēmocritēa
- Dēmocritēus 1
- Dēmocritēus 2
- Dēmocritīus
- Dēmocritus
- dēmogrammateus
- dēmōlio
- dēmōlior
- dēmōlītio
- dēmōlītor
- dēmōnstrābilis
- dēmōnstrātio
- dēmōnstrātīvus
- dēmōnstrātor
- dēmōnstrātōrius
- dēmōnstro
- dēmordeo
- dēmorior
- dēmoror
- << >>
- dēmiss|us, a, um
- Būdvardis, 2/1 linksniuotė (taisyklinga), 3 galūnių. Skiemenys: LLB (3)
- Susiję: dēmīsī; dēmitto
- Jokantas 1936
dēmissus (adv. -ē) su comp. ir sup. [ptc. iš demitto]
1)a) nuleistas, nukaręs, nusviręs *funis; labiis demissis T, capite demisso; *Dido vultum dimissa.b) žemas loca; ripae demissiores.2) trop.a) prislėgtas, tylus *d. voce locuta est.b) kuklus, paprastas, be pretensijų sit demissis hominibus perfugium, sit auxilium pudori; sermo, orator demissior; demisse respondere.c) nusiminęs, prislėgtas, liūdnas d. afflictusque; demisse sentire.d) vargingas, beturtis.
- Kuzavinis 2007
- dēmiss|us, a, um 1. part. perf. iš dēmitto;2. adj. (comp. ~ior C, sup. ~issimus PJ)1) nuléistas, nukãręs, nusvìręs (fūnis L; aurēs V); capite ~o C nuléidus gálvą;2) žẽmas; loca ~a Cs žẽmos viẽtos, žemà vietóvė; rīpae ~ae bAl žemì (upės) krantaĩ;3) prk. tylùs, prislopìntas (vōx V);4) prk. kuklùs, pàprastas (sermo C);5) gilùs; vulnus ~um Se gilì žaizdà;6) prk. nusimìnęs, prìslėgtas, liū̃dnas; animus ~us C prislėgtà núotaika
- dēmiss|us, a, um