- dīus 1
- diūs 2
- diūtinē
- diūtinus
- diūtissimē
- diūtius
- diūturnitās
- diūturnus
- dīva
- Dīvālia
- dīvārico
- dīvello
- dīvēnditio
- dīvēndo
- dīverbero
- dīverbium
- dīversē
- dīversitās
- dīversor
- dīversōrium
- dīversus
- dīverticulum
- dīvertium
- dīverto
- dīves 1
- dīves 2
- dīvexo
- dīvexus
- Dīviciācus
- dīvidendus 1
- dīvidendus 2
- dīvidia
- dīvido
- dīviduitās
- dīviduus
- dīvīna
- dīvīnālis
- dīvīnātio
- dīvīnātor
- dīvīnātrīx
- dīvīnē
- dīvīnitās
- dīvīnitus
- dīvīno
- dīvīnum
- dīvīnus 1
- dīvīnus 2
- Dīvio
- dīvīsē
- dīvīsī
- << >>
- 1. dīv|es, itis
- Būdvardis, 3 linksniuotė (priebalsinis tipas), 1 galūnės. Skiemenys: LB (2)
- Susiję: dīs 1; dītis 1; dīte; dītior; dītissimus; dīvitior; dīvitissimus
- Jokantas 1936
dīves, itis abl. -ite, gen. pl. -itum, trumpesnė forma dīs, dītis m f, n dīte, comp. dīvitior (dītior), superl. dīvitissimus (dītissimus)
a) turtingas homo, rex; copiis (abl.); pecoris (gen.).b) trop.α) turtingas, galingas, derlingas, pelningas animus hominis; divitior dithyrambus; divitior mihi et affluentior videtur esse vera amicitia; humus; *lacrimae gausingas; *lingua iškalbingas.β) brangus, puikus, vertingas *gemma; *mensae, *cultus (drabužiai).
- Kuzavinis 2007
- 1. dīv|es, itis adj. (comp. ~itior C, sup. ~itissimus C) 1. turtìngas (homo aliquā rē H, O; alicūjus reī V, Ap); regio ~es CR turtìngas krãštas;2. prk.1) daũg tùrintis; gausùs; galìngas (animus hominis C); derlìngas (ager VF); pelnìngas (bellum T); vandenìngas (Nīlus O); iškalbìngas (lingua H); reikšmìngas (epistula O);2) brangùs, vertìngas (gemma P; opus PM); prabangùs, prašmatnùs (mēnsa H); ~es cultus O prabañgūs drabùžiai
- 1. dīv|es, itis adj. (comp. ~itior C, sup. ~itissimus C)