- dēlectus 2
- dēlēgātio
- dēlēgī
- dēlēgo
- dēlēnificus
- dēlēnīmentum
- dēlēnio
- dēlēnītor
- dēleo
- dēlētīcius
- dēlētio
- dēlētrīx
- dēlētus 1
- dēlētus 2
- dēlēvī
- dēlēvo
- Dēlia
- Dēliacus
- dēlīberābundus
- dēlīberātio
- dēlīberātīvus
- dēlīberātor
- dēlīberātus
- dēlībero
- dēlībo
- dēlibro
- dēlibuo
- dēlibūtus
- dēlicātē
- dēlicātus
- dēliciae
- dēliciolae
- dēlicium
- dēlico
- dēlictum
- dēlictus
- dēlicuī
- dēlicus
- dēlicuus
- dēligo 1
- dēligo 2
- dēlīnctus
- dēlīneo
- dēlingo
- dēlīnio
- dēlīnītio
- dēlinquo
- dēlīnxī
- dēliquēsco
- dēlīquī
- << >>
- dēlīb|o, āre, āvī, ātum
- Veiksmažodis, 1 asmenuotė. Skiemenys: LLA (3)
- Kuzavinis 2007
- dēlīb|o, āre, āvī, ātum vt [dē + lībo] 1. (trupùtį) paim̃ti; pasiskõlinti (flōsculōs ex ōrātiōne C); sōl humōris parvam ~at ab aequore partem Lu sáulė pàima ìš jū́ros mãžą dãlį drėgmė̃s;2. prk.1) ragáuti, mėgìnti (paululum carnis Pt);2) mė́gautis, džiaũgtis, naudótis (honōrem L);3) atim̃ti, mãžinti, siaũrinti (aliquid dē laude alicūjus C)
- dēlīb|o, āre, āvī, ātum vt [dē + lībo]