dēlicātus

dēlicāt|us, a, um
Būdvardis, 2/1 linksniuotė (taisyklinga), 3 galūnių. Skiemenys: LBLB (4)

Sirvydas 1642
- Papinki, Tenuis & delicatus cibus v. łakoci, Smaguriey.
- Pucek, Puſio, puer pinguis, delicatus. Waykiukas riebus.
- Roſkoſznik, pieśćliwy. Voluptuarius homo, delicatus, Gierunas, łepunas.
- Roſkoſzny, vćieſzny, Delicat[us], voluptuari[us], mellitus. Megſtus, meyłus.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- dēlicātus 3 (adv. -ē) su comp. ir sup.
  a) apie daiktus: žavus, dailus, gražus, puikus litus dellcatissimum; hortuli Ph; convivium; versus.
  
  b) apie žmones: gašlus, geidulingas, aistringas libidinosa et d. iuventus; ubi tu es, delicata? P mieloji.
  
  c) švelnus, meilus, malonus, lipšnus pueri lepidi ac delicati; †delicatissimus amnium.
  
  d) išpaikintas, išlepintas homines, fastidium.

Kuzavinis 2007
- dēlicāt|us, a, um adj. [dēliciae] (comp. ~ior Su, sup. ~issimus C)
  1. žavùs, dailùs, gražùs, puikùs (lītus C; hortulī Ph);
  
  2. subtilùs, įmantrùs (cibus PM); prabangùs (convīvium C);
  
  3. gašlùs, geidulìngas Pl;
  
  4. patrauklùs, malonùs, míelas (puer C); švelnùs (puella Ct);
  
  5. išlẽpintas, išpáikintas (adulēscēns C); išrankùs (homo Pl)