dēminūtio

dēminūti|o, ōnis f
Daiktavardis, 3 linksniuotė (priebalsinis tipas), moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: LBLBA (5)
Susiję: dīminūtio

Sirvydas 1642
- Ochylánie, Extenuatio, diminutio. Dungſtimas.
- Vmnieyſzánie. Attenuatio, diminutio, extenuatio. Numaźinimas.
- zápámiętywanie ſię, Abalienatio mentis, diminutio mentis, ſtupor hominis, Paſwaygimas.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- dēminūtio, ōnis f [deminuo]
  a) sumažinimas, susiaurinimas, susilpninimas libertatis, vectigalium; d. fit de aliqua re; provinciae sutrumpinimas nustatyto tarnybos laiko provincijoje; sui savo garbės, vertybės; †mentis nesusigriebimas, neatsigodymas, nebuvimas drąsos; capitis susiaurinimas arba netekimas piliečio teisių.
  
  b) nusavinimo teisė.

Kuzavinis 2007
- dēminūti|o, ōnis f [dēminuo]
  1. (su)mãžinimas (vectīgālium C); (su)sil̃pninimas (vīrium Cs); ◊ ~o prōvinciae C tarnýbos laĩko provìncijoje sutrum̃pinimas;
  
  2. (su)mažė́jimas (lūminis C); (su)silpnė́jimas (mentis Su); ◊ ~o lūnae Vi mėnùlio delčià;
  
  3. prk. (su)siaũrinimas, (ap)ribójimas; ~o capitis Cs piliẽčio téisių susiaũrinimas ar atėmìmas;
  
  4. jur. nusãvinimo téisė L