- dēnotātus 2
- dēnoto
- dēns
- dēnsātio
- dēnsē
- Dēnsēlētae
- dēnseo
- dēnsitās
- dēnso
- dēnsus
- dentālia
- dentātus
- dentex
- Denthaliās
- Denthēlētī
- denticulātus
- denticulus
- dentifer
- dentifricium
- dentilegus
- dentio
- dentiscalpium
- dentītio
- dēnūbo
- dēnūdātio
- dēnūdo
- dēnumerātio
- dēnumero
- dēnūntiātio
- dēnūntiātīvus
- dēnūntio
- dēnuō
- Dēō
- Dēōis
- Dēōius
- deonero
- deoperio
- deorsum
- deorsus
- deōsculor
- dēpacīscor
- dēparcus
- dēpāsco
- dēpāscor
- dēpāstio
- dēpāstus
- dēpaupero
- dēpāvī
- dēpecīscor
- dēpecto
- << >>
- dēnūdāti|o, ōnis f
- Daiktavardis, 3 linksniuotė (priebalsinis tipas), moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: LLLBA (5)
- Kuzavinis 2007
- dēnūdāti|o, ōnis f [dēnūdo] vėl. 1. apnúoginimas (capitis Is);2. prk. atskleidìmas, iškėlìmas aikštė̃n, išáiškinimas (alicūjus reī Vlg)
- dēnūdāti|o, ōnis f [dēnūdo] vėl.