- dēnūntiātio
- dēnūntiātīvus
- dēnūntio
- dēnuō
- Dēō
- Dēōis
- Dēōius
- deonero
- deoperio
- deorsum
- deorsus
- deōsculor
- dēpacīscor
- dēparcus
- dēpāsco
- dēpāscor
- dēpāstio
- dēpāstus
- dēpaupero
- dēpāvī
- dēpecīscor
- dēpecto
- dēpecūlātor
- dēpecūlātus
- dēpecūlor
- dēpello
- dēpendeo
- dēpendo
- dēpendulus
- dēpēnsus
- dēperdidī
- dēperditus
- dēperdo
- dēpereo
- dēpēxī
- dēpexus
- dēpictus
- dēpilis
- dēpilo
- dēpingo
- dēplango
- dēplanto
- dēplānxī
- dēpleo
- dēplexus
- dēplōrātio
- dēplōro
- dēplūmis
- dēpluo
- dēpolio
- << >>
- dēpecūl|or, ārī, ātus sum
- Veiksmažodis, 1 asmenuotė, deponentinis. Skiemenys: LBLB (4)
- Kuzavinis 2007
- dēpecūl|or, ārī, ātus sum dep. vt [dē + pecūlium] 1. apiplė́šti, apgróbti, išgróbti (domōs, fāna C); aliquem omnī argentō ~ārī C pagróbti ìš kõ visùs pìnigus;2. prk. atim̃ti, nuplė́šti; ~ārī laudem C atim̃ti (nuplė́šti) gar̃bę
- dēpecūl|or, ārī, ātus sum dep. vt [dē + pecūlium]