- dēsīdia 2
- dēsidiābulum
- dēsidiōsē
- dēsidiōsus
- dēsīdo
- dēsīgnātio
- dēsīgnātor
- dēsīgnātus
- dēsīgno
- dēsiī
- dēsilio
- dēsino
- dēsipiēns
- dēsipio
- dēsisto
- dēsitus
- dēsōlātio
- dēsōlātor
- dēsōlātus
- dēsōlo
- dēsomnis
- dēspectātio
- dēspectātor
- dēspectio
- dēspecto
- dēspectus 1
- dēspectus 2
- dēspērābilis
- dēspēranter
- dēspērātē
- dēspērātio
- dēspērātus
- dēspēro
- dēspēxī
- dēspicātio
- dēspicātus 1
- dēspicātus 2
- dēspicientia
- dēspicio
- dēspicor
- dēspoliātio
- dēspoliātor
- dēspolio
- dēspondeo
- dēspōnsātio
- dēspōnso
- dēspōnsus
- dēspuī
- dēspūmo
- dēspuo
- << >>
- dēspect|o, āre
- Veiksmažodis, 1 asmenuotė. Skiemenys: LLA (3)
- Kuzavinis 2007
- dēspect|o, āre vt [int. iš dēspicio] 1. žiūrė́ti ìš viršaũs, apžvel̃gti ìš aukštaĩ (terrās ex altō O);2. bū́ti iškìlusiam, stūksóti, kýšoti, dominúoti (virš ko); mōns ~at Oceanum A kálnas stū́kso (yrà iškìlęs) vir̃š vandenýno;3. žiūrė́ti ìš áukšto; niẽkinti (aliquem T)
- dēspect|o, āre vt [int. iš dēspicio]