- dēspūtum
- dēsquamo
- dēsterno
- dēstico
- dēstillātio
- dēstillo
- dēstina
- dēstināta
- dēstinātio
- dēstinātum
- dēstino
- dēstitī
- dēstituo
- dēstitus
- dēstitūtio
- dēstitūtus
- dēstrātus
- dēstrāvī
- dēstrictus
- dēstringo
- dēstrūctio
- dēstrūctīvus
- dēstrūctor
- dēstrūctus
- dēstruo
- dēsubitō
- dēsūbulo
- dēsūdāsco
- dēsūdātio
- dēsūdēsco
- dēsūdo
- dēsuēfacio
- dēsuēfīo
- dēsuēsco
- dēsuētūdo
- dēsuētus
- dēsuēvī
- dēsultor
- dēsultōrius
- dēsultūra
- dēsultus
- dēsuluī
- dēsum
- dēsūmo
- dēsuper
- dēsurgo
- dēsursum
- dētēctio
- dētēctor
- dētego
- << >>
- dēstru|o, ere; strūxī, strūctum
- Veiksmažodis, 3 asmenuotė. Skiemenys: LBA (3)
- Susiję: dēstrūctus
- Kuzavinis 2007
- dēstru|o, ere; strūxī, strūctum vt [dē + struo] 1. (su)griáuti, nugriáuti (moenia V);2. prk.1) sunaikìnti (hostem T);2) panaikìnti, nuver̃sti (tyrannidem Q);3) paneĩgti, atrem̃ti (priekaištus); sugriáuti (argumentus) Q
- dēstru|o, ere; strūxī, strūctum vt [dē + struo]