- dībālo
- dibaphus 1
- dibaphus 2
- dica
- dicācitās
- dicāculus
- Dicaearchus
- dicātio
- dicātus
- dicāx
- dichorēus
- dīcibilis
- dicio
- dicis
- dico 1
- dīco 2
- dicrota
- dicrotum
- Dicta
- Dictaeus
- dictamnum
- dictamnus
- dictāta
- dictātio
- dictātor
- dictātōrius
- dictātūra
- dictio
- dictiōsus
- dictito
- dicto
- dictor
- dictum
- dictus
- Dictynna
- Dictynnēum
- Dictys
- didascalicus
- didicī
- dīdidī
- Dīdius
- dīdo
- Dīdō
- didrachmum
- dīdūco
- dīductio
- Didyma
- Didymae
- Didymēon
- diēcula
- << >>
- dictāt|or, ōris m
- Daiktavardis, 3 linksniuotė (priebalsinis tipas), vyriškoji, bendrinis. Skiemenys: LLB (3)
- Jokantas 1936
dictātor, ōris m [dicto] diktatorius, aukščiausios valdžios atstovas įvairiuose Italijos miestuose, yp. Romoje. Esant valstybei pavojuje, būdavo skiriamas diktatorius su neribota valdžia ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams; kartais diktatorių skirdavo ir tam tikriems valstybės uždaviniams atlikti comitiorum causā, clavi figendi causā, instaurandis feriis Latinis L. Diktatorių skirdavo konsulas, kuriam būdavo tatai pavesta senato nutarimu; diktatorius pats pasirinkdavo kavalerijos viršininką (magister equitum).
- Kuzavinis 2007
- dictāt|or, ōris m [dicto] diktãtorius (aukščiausias valdžios atstovas Romoje, rinktas ypatingais atvejais ir turėjęs laikiną neribotą valdžią); ~ōrem dīcere C, Cs išriñkti diktãtorių