- Dicaearchus
- dicātio
- dicātus
- dicāx
- dichorēus
- dīcibilis
- dicio
- dicis
- dico 1
- dīco 2
- dicrota
- dicrotum
- Dicta
- Dictaeus
- dictamnum
- dictamnus
- dictāta
- dictātio
- dictātor
- dictātōrius
- dictātūra
- dictio
- dictiōsus
- dictito
- dicto
- dictor
- dictum
- dictus
- Dictynna
- Dictynnēum
- Dictys
- didascalicus
- didicī
- dīdidī
- Dīdius
- dīdo
- Dīdō
- didrachmum
- dīdūco
- dīductio
- Didyma
- Didymae
- Didymēon
- diēcula
- diērēctē
- dīērēctus
- diēs
- diesis
- Diēspiter
- diēta
- << >>
- dict|o, āre, āvī, ātum
- Veiksmažodis, 1 asmenuotė. Skiemenys: LA (2)
- Jokantas 1936
dicto 1 [frequent. iš dico]
a) dažnai sakyti, vadinti *nomina (apie nomenclator).b) pasakinėti, diktuoti *carmina, epistulam; subst. dictāta, ōrum n diktantas, taisyklės, užduotosios pamokos ista a vobis quasi d. redduntur.c) kadangi tarp romėnų vis labiau įsigalėdavo paprotys diktuoti vergui užuot pačiam rašius: kurti, rašyti librum, *carmina, †testamentum.
- Kuzavinis 2007
- dict|o, āre, āvī, ātum vt [fre. iš 2. dīco] 1. dažnaĩ sakýti, kartóti (aliquid C etc.)2. pasakinė́ti, diktúoti (epistulam alicuī C);3. kùrti, rašýti (carmen H)
- dict|o, āre, āvī, ātum vt [fre. iš 2. dīco]